41°53′12″ š. pl. 12°30′19″ r. ilg. / 41.88667°š. pl. 12.50528°r. ilg.
Laterano rūmai (it. Palazzo del Laterano, lot. Palatium Lateranense) – ankstyvojo (XVI a. pab.) baroko architektūros pastatas Romoje, ant Celijaus kalvos. IV–XIV a. buvo oficiali popiežių rezidencija. Priklauso Vatikanui. Rūmai sujungti su greta esančia Šv. Jono Laterano bazilika – Romos miesto katedra.
Romos imperijos laikais rūmai priklausė patricijų Lateranų šeimai, vėliau jie atiteko imperatoriui Konstantinui I Didžiajam, kuris rūmus perdavė Bažnyčiai. Manoma, kad tai įvyko 313 m. per popiežiaus Miltiado pontifikatą, ruošiantis Vyskupų sinodui Romoje. Iki 1309 m. rūmuose rezidavo popiežiai, čia vyko 5 visuotiniai Katalikų Bažnyčios susirinkimai. 1309 m. popiežiaus rezidencija perkelta į Avinjoną, vėliau – į Vatikano Apaštališkuosius rūmus.
1589 m. rūmus popiežiaus Siksto V prašymu perstatė architektas Domenikas Fontana. Priešingoje aikštės pusėje įrengti Šventieji laiptai, vedantys į popiežiškąją koplyčią Sancta Sanctorum.
1929 m. rūmuose pasirašytas Laterano susitarimas, pagal kurį jie ir greta esanti bazilika tapo eksteritorialia Šventojo Sosto nuosavybe. Dabar Laterano rūmuose veikia Vatikano istorijos muziejus, skirtas Popiežiaus srities istorijai.
- Istorinis Romos centras
- Italijos rūmai
- Vatikano priklausiniai