| Langobardų kalba | |
| Kalbama | Panonija, Italija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | išnyko Xi a. |
| Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė >Germanų prokalbė >>Vakarų germanų kalbos >>>Langobardų kalba |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | — |
| ISO 639-2 | — |
| ISO 639-3 | lng |
Langobardų kalba – išnykusi germanų genties langobardų kalba. Tikriausiai buvo artima senajai vokiečių aukštaičių kalbai arba buvo jos tarmė.
Istorija
Langobardams apgyvendinus Panoniją ir Italiją langobardų kalbą nurungė liaudies lotynų kalba ir maždaug XI a. langobardų kalba išnyko.
Yra išlikę runomis parašytų langobardiškų tekstų fragmentų: pasitaiko pavienių žodžių, asmenvardžių, bet nėra rišlių langobardiškų tekstų. Todėl apie kalbą maža ką begalima pasakyti.
Fonologijos duomenys
Esama antrojo (vokiečių aukštaičių) priebalsių pokyčio arba panašaus reiškinio požymių:
- /ts/ < /t/ : stolesazo 'iždininkas'
- pert < bert: Aripert, Godepert
- perg < berg: Perctarit, Gundperga
- prand < brand: Ansprand, Liutprand
- slebben < slapen
Morfologinis kalbos tipas
Kadangi neišlikę žymesnių langobardiškų tekstų, sunku daryti išvadas apie šios kalbos morfologiją. Tikriausiai ji labai nesiskyrė nuo senosios vokiečių aukštaičių kalbos morfologijos.
Kategorija:
- Germanų kalbos