Laima Žemaitytė

L. Žemaitytė gimė kovo 3 d. Kaune. Jos tėvas buvo Lietuvos karininkas, mama prieš santuoką studijavo ir ruošėsi tapti pradinių klasių mokytoja.

L. Žemaitytė užaugo Kaune. Studijavo ir baigė Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikumą.

Mokydamasi Kaune, dar būdama paauglė L. Žemaitytė pradėjo dalyvauti estradinių ansamblių veikloje. Juozas Dubickas pakvietė L. Žemaitytę dalyvauti Kauno elektromechanikos gamyklos „Elektra“ ansamblio veikloje.

Vienos Kauno estradinių ansamblių perklausos metu L. Žemaitytė buvo pastebėta tuo metu komisijoje dirbusio Mindaugo Tamošiūno. Tuo metu M. Tamošiūnas užėmė estradinio orkestro „Oktava“ prie Kauno dirbtinio pluošto gamyklos meno vadovo ir dirigento pareigas. Jis pakvietė L  Žemaitytę įrašyti latvių kompozitorės Lolitos Vambutės dainą „Skrendančios dienos“ (tuo metu tam numatyta atlikėja Svetlana Bagdonaitė buvo susirgusi). L. Žemaitytė sutiko atvykti į repeticiją, kurioje ji atliko porą sėkmingų kūrinio perdainavimų. Po jų L. Žemaitytė buvo pakviesta įrašyti dainą Rygos plokštelių studijoje.

Po pirmojo įrašo Teisutis Saldauskas pakvietė L. Žemaitytę į „Vilniaus aidų“ kolektyvą. Jame L. Žemaitytė pakeitė ankstesnę vokalistę Ziną Jurgutytę.

1973 m. Romualdo Bieliausko pakviesta prisijungti prie „Nerijos“ ansamblio. Čia L. Žemaitytė sulaukė didelio populiarumo. Kartu su kitu „Nerijos“ vokalistu Stasiu Povilaičiu atsidūrė populiariausių Lietuvos žmonių dešimtuke, tuo metu kasmet skelbtame žurnale „Jaunimo gretos“. Kartu su S. Povilaičiu skrido į Maskvoje rengtą konkursą „Su daina per gyvenimą“ ir iš karto pateko į finalinę atranką.

1977 m. paliko „Neriją“. Valstybinės filharmonijos vadovo Rimvydo Žigaičio pakviesta L. Žemaitytė dainavo ansamblyje „Nemuno žiburiai“. Po „Nemuno žiburių“ grįžo į Kauną ir pradėjo dirbti atlikėja naktiniame restorane „Žalias kalnas“. Dainavimą restorane derino su saviveikla. Tuo metu dainavo Juliaus Janonio popieriaus fabriko ansamblyje „Verpetas“, vadovaujamame Juliaus Siurbio. Su „Verpetu“ gastroliavo Vokietijoje.

10-jo dešimtmečio pradžioje kartu su Nijole Tallat-Kelpšaite ir Benediktu Gadeikiu rengė ir dalyvavo „Alyvom sužydėk” koncertinėse programose. 1995 m. pradėjo solinę veiklą. Kartu su Kauno muzikos įrašų leidybine firma „Pūkas” išleido solinius albumus „Daina tau” (1995), „Atsisveikint neskubėk” (1996), „Vasaros valanda” (1997), „Liksiu laiminga” (1998), „Likimo žvaigždė” (1999) ir kt.

• Liutkevičienė, Inga (2021-04-24). „Laima Žemaitytė ir serialų verta jos istorija: spindesio neįveikė nei nepavydėtinas vyro elgesys, nei randus palikęs užpuolimas“. delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2025-10-23.