Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

[[Labardžiai]] (186?–1915)"},"nuo":{"wt":"XIII a."},"iki":{"wt":"1950 m."},"v1":{"wt":"LDK"},"r1":{"wt":"[[Ceklio žemė]] (XIII a.) [[Žemaitijos seniūnija]] (141

Labardžių valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio )

55°43′š. pl. 21°56′r. ilg. / 55.72°š. pl. 21.93°r. ilg. / 55.72; 21.93

Rietavo valsčius
Laikotarpis: XIII a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:Rietavas,
Labardžiai (186?–1915)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Ceklio žemė (XIII a.)
Žemaitijos seniūnija (1413, ~1550)
Abiejų Tautų Respublika Abiejų Tautų Respublika
Lietuvos Didžioji KunigaikštystėŠiaulių reparticija (1775–1791)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernijaRaseinių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Telšių apskritis (1919–1940)
Nacistinė Vokietija Nacistinė Vokietija
OstlandasTelšių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSRTelšių apskritis (1944–1947)
Plungės apskritis (1947–1948)
Rietavo apskritis (1948–1950)

Rietavo valsčius (carmečiu Labardžių valsčius, rus. Лобардевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Rietavas, carmečiu – Labardžiai.

Istorija

H. Lovmianskio teigimu, Rietavo valsčius XIII a. buvo Ceklio žemėje. 1413 m. priskirtas Žemaitijos seniūnijai. 1527 m. Rietavo valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.1589 m. jis atiteko Sapiegoms.

XIX a. valsčius atkurtas Kauno gubernijoje Labardžių vardu. Po I pasaulinio karo valsčiui sugrąžintas Rietavo pavadinimas. 1949 m. gegužės 23 d. Baužiškės miške žuvo Pilies būrio partizanų. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Rietavo rajonui (13 apylinkių).

Valsčiaus istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.Ūkių sk.SuskirstymasGyvenvietės
1565 m.>4000~7006 seniūnaitijos: Aitros, Juodėnų, Kapstato, Lelėnų, Rietavo, Veiviržėnų
1667 m.36 dvarai35 bajorų dūmai
1877 m.4571469 kiemai 3 seniūnijos57
1923 m.
(išsamiau)		4139501214976 gyvenvietės
1932 m.191950113 seniūnijų
1949-01-01
(išsamiau)		41614 apylinkių

Vadovai

  • Petras Salys, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietėSeniūnija, 1932 m.Apylinkė, 1949 m.
AlkasAlko seniūnijaAlko apylinkė
BubėnaiBubėnų seniūnijaBubėnų apylinkė
DaugėdaiDaugėdų seniūnijaDaugėdų apylinkė
LabardžiaiLabardžių seniūnijaLabardžių apylinkė
Pelaičiai-Pelaičių apylinkė
PjaulėsPiaulių seniūnijaPjaulių apylinkė
PupšiaiPupšių seniūnijaPupšių apylinkė
RietavasRietavo seniūnijaRietavo apylinkė
StirbiškėStirbiškės seniūnijaStirbiškės apylinkė
StumbrėsStumbrių seniūnijaStumbrių apylinkė
UžupiaiUžupių seniūnijaUžupių apylinkė
VatušiaiVatušių seniūnijaVatušių apylinkė
VitkiliaiVitkelių seniūnijaVitkilių apylinkė
ŽadvainaiŽadvainių seniūnijaŽadvainų apylinkė
Iš viso:13 seniūnijų14 apylinkių

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 9501 žmogus:

  • Lietuviai - 90,57% (8605);
  • Žydai - 9,14% (868);
  • Kiti - 0,29% (28).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metaiGimimo vietaŽmogusMirties metai
1900JaupėnaiJuozas Jankauskas, karininkas1967
1916PjaulėsJustinas Kontrimas, agronomas1991
1931NorgalviaiAloyzas Meškauskas, chorvedys2025
1934KungiaiElena Nijolė Bukelienė, literatūrologė2006
1940BubėnaiPetras Bendikas, zootechnikas
1941LabardžiaiHenrikas Ciparis, dailininkas
1945MaldučiaiEugenijus Stankus, matematikas2023
Viršus