Kultūros namai

Kultūros namai (arba kultūros rūmai) – pastatas ir įstaiga, skirta kultūrai propaguoti tam tikrame mieste ar kaime, taip pat tam tikrai tikslinei grupei (pavyzdžiui, geležinkeliečiams). Daugiausia veikė socialistinėse šalyse (kai kur likę ir dabar), buvo steigiami ir kai kuriose prancūziškai kalbančiose šalyse (Prancūzija, Belgija, Kanada), taip pat Lotynų Amerikoje (Argentina, Ekvadoras, Kolumbija, Meksika, Peru).

Pirmieji kultūros rūmai TSRS atidaryti 1927 m. Leningrade ir pavadinti rašytojo M. Gorkio vardu. Sovietams kultūros namai tarnavo ne tik kaip kultūros, bet ir politinio švietimo įstaigos. Juose įrengtos žiūrovų salės, bibliotekos, kinematografijos įranga (kai kur ir kino teatrai), kūrybinės veiklos studijos ir kt. Kultūros namai buvo steigiami ne tik rajonų centruose, bet ir mažuose miesteliuose bei kaimuose.

Prancūzijoje pirmieji kultūros namai įsteigti 1934 m. Paryžiuje. 1959 m. kultūros namus Prancūzijoje ėmė kuruoti kultūros reikalų ministerija.

1972 m. TSRS kultūros namai suskirstyti į kategorijas, sudarytas pagal gyvenviečių tipą:

• miestų (respublikinio pavaldumo miestuose);
• rajoniniai (miestuose – rajonų centruose);
• zoniniai (rajoninio pavaldumo miestuose ir stambesnėse gyvenvietėse);
• kaimo (kaimuose).

1976 m. TSRS buvo 3168 rajoniniai, 2389 miesto, 34 119 kaimo kultūros namų. 1986 m. visoje TSRS veikė 137,6 tūkst. tokių kultūros įstaigų.

Pirmieji kultūros namai Lietuvoje įsteigti 1940 m. – iš viso 8. Vėliau, 1945 m. jų jau buvo 14, o 1966 m. – 1089 (iš jų 117 miestuose ir 972 kaimuose). Kultūros namai būdavo valstybiniai (pavaldūs miestų ir apylinkių taryboms, respublikinio pavaldumo miestų kultūros skyriams), kai kuriuos kultūros namus valdė profsąjungos. 1978 m. Lietuvoje veikė 43 rajoniniai, 1141 kaimo, 80 miesto kultūros namų, 1985 m. – 44 rajoniniai, 1013 kaimo, 80 miestų, 222 profsąjungų ir kitų žinybų kultūros namai.

Sovietmečiu kultūros namai Lietuvoje statyti ne tik kaip nauji statiniai, bet ir rekonstruojant buvusius pastatus, ypač dvarų (pavyzdžiui, Balbieriškio dvaras, Grinkiškio dvaras, Šarkės dvaras). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, daug kultūros namų užsidarė, kiti buvo reorganizuoti į kultūros centrus. Pavieniai pastatai rekonstruoti į bažnyčias (pavyzdžiui, Endriejavo bažnyčia, Ežerėlio bažnyčia, Grūžių bažnyčia, Ruklos bažnyčia).