Krymo gotų kalba greičiausiai buvo gotų kalbos dialektas. Kryme gotai pasirodė III a., kur pateko į kalbinę izoliaciją. Krymo gotų kalba išmirė XVII-XVIII a. ir išliko tik kai kuriuose vietovardžiuose.
| Krymo gotų kalba | |
| Kalbama | - |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | išnykusi |
| Kilmė | Indeuropiečių germanų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | - |
| ISO 639-2 | got |
| ISO 639-3 | got - tarmė |
| SIL | ? |
Krymo gotų kalbos paminklai iš esmės yra tik diplomato Ogier Ghislain de Busbecq užrašai, kuriuos jis darė būdamas pasiuntiniu Konstantinopolyje. Čia jis bendravo su dviem Krymo gotų kalba kalbėjusiais asmenimis, aprašė jų išvaizdą ir papročius bei užrašė keletą Krymo gotų naudotų žodžių su vertimais į lotynų kalbą.
Užrašytieji žodžiai panašūs į gotų, tačiau turi ir vakarų germanų kalbų bruožų. Dėl to šios kalbos klasifikacija nėra visiškai aiški. Į Krymo gotų kalbą pateko daug skolinių iš kitų kalbų, ypač graikų, iranėnų ir slavų kalbų. Taip Krymo gotų kalba "šimtas" vadintas iranėnišku sade (vietoj gotiškojo hund).
Apie 1780 m. Mogiliovo arkivyskupas lankėsi Kryme ir be kita ko pastebėjo, kad pietinėje pakrantėje ir prie Sevastopolio esą sutikęs „totorių“, kurių kalba buvusi panaši į vokiečių.