| Kristupas Naruševičius lenk. Krzysztof Naruszewicz | |
|---|---|
| Naruševičiai | |
![]() | |
| Herbas Wadwicz | |
| Gimė | apie 1570 m. |
| Mirė | 1630 m. (~60 metų) |
| Tėvai | Mikalojus Jonas Naruševičius, Barbora Kuncevičiūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Elžbieta Šimkavičiūtė |
| Vaikai | Aleksandras Krisrupas Stanislovas Kristupas, Jonas Kristupas, Kazimieras |
| Lietuvos dvaro paiždininkis | |
| Valdė | 1618–1630 |
| Lietuvos didysis raštininkas | |
| Valdė | 1618–1630 |
Kristupas Naruševičius (lenk. Krzysztof Naruszewicz, g. apie 1570 m. – m. 1630 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir valstybės veikėjas.
Biografija
Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų Naruševičių giminės. Tėvas Mikalojus Jonas Naruševičius (m. 1575 m.), jauniausias jo sūnus, broliai Jonas Naruševičius (m. 1616 m.) ir Mikalojus Naruševičius (1560–1603 m.).
Studijavo Vokietijos ir Italijos universitetuose. 1611 m. perėjęs į katalikybę, katalikams atidavė Onuškio bažnyčią. 1613–1624 m.
Valstybės tarnyba
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės medžioklis, nuo 1618 m. Lietuvos dvaro paiždininkis ir Lietuvos didysis raštininkas. 1626 m. ir 1629 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimų atstovas.
Valdų turėjo Trakų ir Lydos apskrityse. Per 1626–1629 m. Lenkijos-Švedijos karą pasižymėjo privati Kristupo Naruševičiaus husarų vėliava.
Šeima
Vedė Elžbietą Šimkovič. Vaikai: Stanislovas, Jonas, Kazimieras ir Aleksandras Kristupas.
- Naruševičiai
- Lietuvos didieji iždininkai
- Lietuvos dvaro paiždininkiai
- Lietuvos didieji raštininkai
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimų atstovai
- Lietuvos didieji medžiokliai
- Naugarduko seniūnai
- Užpalių seniūnai
