Komių kalba (коми кыв) – Uralo kalbų šeimos, finougrų grupės kalba, vartojama Rusijos europinės dalies šiaurės rytuose gyvenančių komių.
| Komių kalba коми кыв | |
| Kalbama | Rusija (Komių Resp., Permės kr., Kirovo sr.) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 311 600 |
| Kilmė | Uralo finougrų |
| Rašto sistemos | Permių (XIV-XVI a.) Rusų kirilica (XVI a.-1920) Lotynų (1930-36) Komių kirilica (1920-30, 1936-) |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Komijos Respublika |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | kv |
| ISO 639-2 | kom |
| ISO 639-3 | kom — makro kalba
|
| Geografinis paplitimas | |
| |
 Vikipedija Komių kalba | |
Kalba turi keletą dialektų, kurie kartais laikomi atskiromis kalbomis:
- komių zyrių kalba, vartojama Komių Respublikoje gyvenančių komių,
- komių permių kalba vartojama Permės krašte gyvenančių komių-permių, bei
- komių jazvinų kalba vartojama nedidelės bendruomenės, gyvenančios Permės krašto ir Komių Respublikos pasienyje.
Komių-zyrių kalba pati dar turi keletą dialektų.
Senovėje kalba naudojo senąjį permių raštą, įvestą Stepono Permiečio. XVI a. jis pakeistas kirilica. XX a. pr. buvo sukurta Molodcovo abėcėlė kirilicos pagrindu, tačiau su keletu papildomų raidžių. Po 1930 m. buvo pereita prie lotyniško raidyno, o vėliau vėl įvesta kirilica.
Molodcovo abėcėlė
Molodcovo abėcėlė naudota 1920–1930 m. Sukurta kirilicos pagrindu. 1930 m. pradėta naudoti lotyniška abėcėlė.
Kirilica buvo papildyta keletu raidžių: Ԁ Ԃ Ԅ Ԇ Ԉ Ԋ Ԍ Ԏ
| А а | Б б | В в | Г г | Ԁ ԁ | Ԃ ԃ | Д д | Е е |
| Ж ж | Ԅ ԅ | Ԇ ԇ | И и | Ј ј | К к | Л л | Ԉ ԉ |
| М м | Н н | Ԋ ԋ | О о | П п | Р р | С с | Ԍ ԍ |
| Т т | Ԏ ԏ | У у | Ф ф | Х х | Ч ч | Ш ш | Щ щ |
| Ы ы |
Abėcėlė
| А а | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ё ё | Ж ж |
| З з | И и | І і | Й й | К к | Л л | М м | Н н |
| О о | Ӧ ӧ | П п | Р р | С с | Т т | У у | Ф ф |
| Х х | Ц ц | Ч ч | Ш ш | Щ щ | Ъ ъ | Ы ы | Ь ь |
| Э э | Ю ю | Я я |