Kinetinė energija

${\displaystyle E_{k}={mv^{2} \over 2}}$

Jeigu kūno pagreitis a, tai kūną veikia jėga F=ma. Su tokia pat jėga kūnas m veiks stabdantį kūną. Norint surasti darbą, padarytą kūno m, reikia dar sužinoti kelio ilgį S iki visiško jo sustojimo. Tolygiai judant kūnui, kelio ilgis bus ${\displaystyle S=v^{2}/2a.}$ Iš čia gauname darbą ${\displaystyle A=maS=mav^{2}/2a=mv^{2}/2.}$

Laisvojo kritimo pagreitį su kinetine energija sieja sąryšis:

${\displaystyle mgh={mv^{2} \over 2}.}$

Bendruoju (reliatyvistiniu) atveju, kai greitis nėra daug mažesnis už šviesos,

${\displaystyle E_{k}={mc^{2}-m_{0}c^{2}}}$

čia m – judančio kūno masė, ${\displaystyle {m_{0}}}$ – kūno rimties masė (jam nejudant duotoje koordinačių sistemoje). Pagal SRT (Specialiąją reliatyvumo teoriją),

${\displaystyle m={m_{0} \over {\sqrt {1-{v^{2} \over c^{2}}}}}}$

todėl

${\displaystyle E_{k}=m_{0}c^{2}({1 \over {\sqrt {1-{v^{2} \over c^{2}}}}}-1)}$