| Kerėžiai | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta 1983 m. | ||||||
  Kerėžiai | ||||||
| 55°44′13″š. pl. 22°56′17″r. ilg. / 55.737°š. pl. 22.938°r. ilg. | ||||||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis | |||||
| Savivaldybė |  Kelmės rajono savivaldybė | |||||
| Seniūnija | Šaukėnų seniūnija | |||||
| ||||||
Kerėžiai – buvęs kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 12 km nuo Šaukėnų, netoli senojo kelio Kelmė-Šaukėnai, prie Medinupio (Mergupio, Gancės intakas). Prie buvusio Kerėžių dvaro parko yra senkapis. Jame dar 1966 m. buvo geležinis kryžius. Viršutinis kapinyno sluoksnis dalinai suardytas. Paminklą 1969 m. aprašė tytuvėniškis Petras Jagminas.
Etimologija
Kerėžiai – žemaitiškos kilmės žodis, reiškiantis trumpą išsišakojusį medį.
Istorija
XIX a. pradžioje Kerėžių dvaras buvo vienas iš vienuolikos grafo Adomo Brioel-Pliaterio dvarų. Vėliau jis, būdamas silpnos valios, didelę savo turto dalį prarado. Liko tik Kerėžiai, Palendriai ir Vaitaičiai. XIX a. pradžioje Pliateris vedė kunigaikštytę Ksaverą Sviatopolk-Mirskytę (vienas iš šios giminės – Piotras Danilovičius Sviatopolk-Mirskis buvo Vilniaus generalgubernatorius, o nuo 1904 m. – Rusijos imperijos vidaus reikalų ministras).
Gyventojai
 | |||||
| 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 22 | 59 | 19 | 0 | ||
| |||||
- Panaikintos Kelmės rajono savivaldybės gyvenvietės