Kelmės rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, Žemaitijos etnografiniame regione. Centras – Kelmė.
| Kelmės rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Kelmė | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 11 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Ildefonsas Petkevičius | ||||||
| Gyventojų | 23 826 | ||||||
| Plotas | 1 705 km² | ||||||
| Tankumas | 14 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 204 m | ||||||
| Tinklalapis | Kelme.lt | ||||||
 Vikiteka | Kelmės rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Geografija
Kelmės rajono savivaldybės teritorijos plotas – 1705 km² (2,6% Lietuvos ploto), iš jų: 2000 ha užima miestai ir gyvenvietės, 1800 ha – pramonės įmonės ir keliai, 99 100 ha – žemdirbystės plotai, 44 400 ha – miškai, 4000 ha – vandenys, 17 000 ha – kitos paskirties plotai. Per Kelmės rajoną buvo tiesiamas istorinis „Via Hanza“ kelias Berlynas–Sankt Peterburgas, dabar eina magistralė A11 Šiauliai–Palanga , Radviliškio–Tilžės geležinkelis.
Savivaldybės vakarinė dalis yra Vidurio Žemaičių aukštumoje (aukščiausia vieta – 204 m aukščio Spąsties kalva – prie Šlapgirės, į šiaurės vakarus nuo Užvenčio), kita dalis Rytų Žemaičių plynaukštėje, joje yra žemiausia vieta, pietuose, prie Dubysos, altitudė 66 m. Sausio vidutinė temperatūra – 5,0 °C, liepos 16,9 °C. Kritulių iškrinta 636–704 mm per metus.
Savivaldybės teritorija teka Dubysa su intakais Šiauše, Gryžuva, Kražante, Ventos aukštupys su intakais Ušna, Aunuva, Knituoja, Ganse, pietvakariniu pakraščiu – Ančia (Šešuvies intakas). Telkšo 47 Kelmės rajono ežerai, 10 tvenkinių. Didžiausi miškai – Vainagių, Patumšių, Padubysio, Tytuvėnų. Šiaurinėje dalyje yra Kurtuvėnų regioninis parkas.
Yra 53 ežerai, didžiausi – Gauštvinis, Gludas, Bridvaišis, Karklėnų ežeras, 10 tvenkinių, didžiausi – Aunuvėnų, Pašiaušės, Kentrių. Pelkės užima 6000 ha, didžiausios – Tytuvėnų ir Šiluvos tyreliai.
Miškingumas 25,4 %, 61,2 % miškų ploto užima spygliuočiai, 38,8 % – lapuočiai. Didžiausi miškai: Vyčių-Patytlaukio, Užpelkių, Papušio, Kūprės-Lembartiškės, Plykšilio, Žukiškės. Vidurinėje dalyje ir pietuose vyrauja balkšvažemiai, šiaurėje ir pietryčiuose – smėlžemiai, rytuose ir vakaruose – išplautžemiai, pelkėse – durpžemiai.
- Medžiokalnis
- Kriaučiaus akmuo
- Žiaunė
- Jungirio ąžuolas
- Saugomos teritorijos
- Tytuvėnų regioninis parkas,
- Dubysos regioninis parkas,
- Kurtuvėnų regioninis parkas,
- Varnių regioninis parkas,
- Kražių Medžiokalnio botaninis draustinis,
- Šilkalnių geomorfologinis draustinis,
- Ventos ištakų hidrografinis draustinis,
- Kražantės hidrografinis draustinis,
- Šatrijos kraštovaizdžio draustinis,
- Girgždutės kraštovaizdžio draustinis,
- Gomertos kraštovaizdžio draustinis,
- Pakėvės telmologinis draustinis,
- Paginskių telmologinis draustinis.
Yra 4 gamtos paminklai: 3 geologiniai (Pašimšės (Ėrtelio), Oreliškės, Kriaučiaus akmenys) ir 1 hidrogeologinis (Svilės šaltiniai) bei 17 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų: 14 botaninių (Didysis Gorainių, Elbarų, Jungirio, Kiaunorių, Pakarčemio, Panūdžių, Reibių, Spunsčio, Šventragių ąžuolai, Martyno, Napoleono, Perkūnkalnio, Storoji Tytuvėnų šilo, Šaukėnų pušys), 2 geologiniai (Velniakelio ir Tučkinės akmenų ruožai) ir 1 geomorfologinis (Pustlaukio duobė).
Istorija
 | Kelmės rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Kelmės apskrities 21 apylinkės. 1950–1953 m. priklausė Šiaulių sričiai. 1954 m. pakeistos rajono ribos. 1959 m. prijungta panaikinto Tytuvėnų rajono teritorija, 6 apylinkės perduotos Raseinių rajonui, 1 apylinkė – Radviliškio rajonui. 1962 m. prijungta dalis panaikintų Užvenčio rajono ir Varnių rajono, Telšių rajono 2 apylinkės, Šiaulių rajono 1 apylinkė ir kitos apylinkės dalis, Tauragės rajono 1 apylinkė; 4 apylinkės perduotos Telšių rajonui, 1 apylinkė – Šiaulių rajonui. 1968 m. šiek tiek keitėsi ribos, 1969 m. panaikintos 3 apylinkės.
1995 m. įkurta Kelmės rajono savivaldybė, pavaldi Šiaulių apskričiai. 2009 m. sausio 1 d. (vadovaujantis 2008 m. lapkričio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimais T-379 iki T-389) įkurtos 46 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) | 600 | 21 apylinkė | 1 miestas (Kelmė) | |
| 1954 m. (Išsamiau) | 14 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 1271 | 54 300 | 28 apylinkės | 2 miestai (Kelmė, Tytuvėnai) |
| 1962 m. | 963 | 21 apylinkė | 2 miestai | |
| 1963 m. (Išsamiau) | 18 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1704 | 57 100 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) | 1700 | 53 501 | 15 apylinkių | 3 miestai (Kelmė, Tytuvėnai, Užventis) |
| 1972 m. (Išsamiau) | 1680 | 15 apylinkių | 3 miestai, 6 miesteliai (Karklėnai, Kražiai, Lioliai, Pašilė, Šaukėnai, Žalpiai), 752 kaimai, 32 kaimų dalys, 99 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 1705 | 48 500 | 14 apylinkių | 3 miestai, 6 miesteliai, 750 kaimų, 31 kaimų dalis, 100 viensėdžių, 2 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1979 m. (Išsamiau) | 46 609 | 12 apylinkių | 3 miestai, 889 kaimo vietovės | |
| 1985 m. (Išsamiau) | 1697 | 12 apylinkių | 3 miestai, 6 miesteliai, 721 kaimas, 2 glžk. stočių gyvenvietės, 72 viensėdžiai | |
| 1989 m. (Išsamiau) | 1705 | 43 336 | 9 apylinkės | 3 miestai, 817 kaimo vietovių |
| 2001 m. (Išsamiau) | 1705 | 40 844 | 9 kaimo seniūnijos | 3 miestai, 6 miesteliai, 721 kaimas, 73 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės, 19 kaimų dalių |
| 2009 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų ir 46 seniūnaitijos | 3 miestai, 6 miesteliai, 711 kaimų, 68 viensėdžiai | ||
| 2011 m. (Išsamiau) | 32 412 | 11 seniūnijų | 3 miestai, 6 miesteliai, 714 kaimų, 73 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 2016 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų | 3 miestai, 6 miesteliai, 721 kaimas, 72 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės | ||
| 2020 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų | 788 gyvenvietės, tarp jų – 2 miestai, 7 miesteliai, 7 herbinės gyvenvietės | ||
| 2021 m. (Išsamiau) | 26 026 | 11 seniūnijų | 3 miestai, 6 miesteliai, 526 kaimai, 19 viensėdžių | |
Gyventojai
 | ||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2007 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 54 300 | 53 501 | 46 609 | 43 336 | 40 844 | 39 707 | 38 608 | ||
| 2009 m. | 2011 m.sur. | 2014 m. | 2018 m. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 37 500 | 32 412 | 30 303 | 26 790 | 26 026 | - | - | ||
| ||||||||
Tautinė sudėtis
| 2011 m. gyveno 32 412 žmonės:
| 2001 m. gyveno 40 844 žmonės:
|
Religinė sudėtis
91,5% gyventojų – katalikai, 0,7% – stačiatikiai, 0,4% – sentikiai, 0,2% – evangelikai liuteronai (2001 m.).
Gyvenvietės
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 3 miestai – Kelmė, Tytuvėnai ir Užventis;
- 6 miesteliai – Karklėnai, Kražiai, Lioliai, Pašilė, Šaukėnai ir Žalpiai;
- 817 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Kelmė – 7688
- Tytuvėnai – 1850
- Užventis – 600
- Kražiai – 553
- Šaukėnai – 486
- Lioliai – 396
- Kukečiai – 365
- Naudvaris – 334
- Vaiguva – 318
- Verpena – 300
Administracija
Atstovaujamoji valdžia – Kelmės rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia Kelmės rajono savivaldybės administracija.
Merai
- Rimantas Motuzas (1991–1994)
- Zenonas Mačernius (1994–1995)
- Stasys Lekšas (1995–1997)
- Jurgis Staševičius (1997–2000)
- Zenonas Mačernius (2000)
- Kostas Arvasevičius (2000–2012)
- Vaclovas Andrulis (2012–2021)
- Ildefonsas Petkevičius (2021–)
Seniūnijos
Kelmės rajone yra 11 seniūnijų, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis, gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.
| Seniūnija | Adm. centras | Plotas, km² | Gyventojai | Gyv. tankumas, žm./km² |
|---|---|---|---|---|
 Kelmės apylinkių seniūnija | Kelmė | 133,09 | 2 022 | 15,2 |
 Kelmės seniūnija | Kelmė | 8,75 | 7 688 | 878,6 |
| Kražių seniūnija | Kražiai | 254,73 | 2 050 | 8 |
| Kukečių seniūnija | Kukečiai | 120,88 | 1 322 | 10,9 |
| Liolių seniūnija | Lioliai | 154,33 | 1 947 | 12,6 |
| Pakražančio seniūnija | Griniai | 161,03 | 1 643 | 10,2 |
| Šaukėnų seniūnija | Šaukėnai | 250,06 | 1 875 | 7,5 |
| Tytuvėnų apylinkių seniūnija | Tytuvėnai | 286,44 | 2 414 | 8,4 |
| Tytuvėnų seniūnija | Tytuvėnai | 9,88 | 1 850 | 187,2 |
| Užvenčio seniūnija | Užventis | 233,89 | 2 493 | 10,7 |
| Vaiguvos seniūnija | Vaiguva | 91,55 | 722 | 7,9 |
Tarptautinė partnerystė
Miestai, su kuriais Kelmės rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Hohenlohekreis, Vokietija
Hodmezėvašarhėjus, Vengrija
Bilgorajus, Lenkija- Šventainis, Lenkija
Estra Geingė, Švedija- Vartburgo apskritis, Vokietija
Uogrė, Latvija
Švietimas ir kultūra
2005 m. savivaldybėje buvo Tytuvėnų žemės ūkio mokykla, gimnazija, 7 vidurinės, 15 pagrindinių, 15 pradžios mokyklų, jaunimo, specialioji, vaikų ir jaunimo sporto, meno mokyklos, du darželiai-mokyklos, 3 lopšeliai-darželiai, suaugusiųjų mokymo ir profesinio rengimo centrai, 5 ligoninės, 8 ambulatorinės gydymo įstaigos, 25 medicinos punktai, 2 vaikų globos įstaigos, 23 kultūros centrai, 32 bibliotekos.
Muziejai
- Kelmės krašto muziejus, jo padaliniai – Kražių, Užvenčio ir Šaukėnų kraštotyros muziejai,
- Tytuvėnų miško muziejus,
- Tytuvėnų žemės ūkio mokyklos kraštotyros muziejus,
- E. Digrevičienės kūrybos muziejus,
- M. Savickienės gamtos išdaigų muziejus,
- V. ir E. Venckų etnografinė sodyba.
Bendrojo lavinimo mokyklos
- Elvyravos pagrindinė mokykla
- Gailių pagrindinė mokykla
- Karklėnų pagrindinė mokykla
- Kelmės Aukuro pagrindinė mokykla
- Kelmės Jono Graičiūno gimnazija
- Kelmės Kražantės pagrindinė mokykla
- Kelmės specialioji mokykla
- Kolainių pagrindinė mokykla
- Kražių gimnazija
- Liolių pagrindinė mokykla
- Lykšilio pagrindinė mokykla
- Maironių pagrindinė mokykla
- Mockaičių pagrindinė mokykla
- Pakražančio gimnazija
- Paprūdžių pagrindinė mokykla
- Pašilės pagrindinė mokykla
- Ramoniškio pagrindinė mokykla
- Stulgių pagrindinė mokykla
- Šaltenių pagrindinė mokykla
- Šaukėnų Vlado Pūtvio Putvinskio vidurinė mokykla
- Tytuvėnų gimnazija
- Tytuvėnų jaunimo mokykla
- Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija
- Vaiguvos Vlado Šimkaus pagrindinė mokykla
- Vidsodžio pagrindinė mokykla
- Pagryžuvio pradinė mokykla
Ekonomika
Visoje savivaldybės teritorijoje pagaminama 0,2% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Yra medienos apdirbimo (bendrovės „Medžio konstrukcijos“, „Vėjovirpa“, „Smidrūnas“, „Anakletas“) ir baldų („Nuošalė“) pramonė, mėsos gaminių („Molavena“, „Lisela“), pieno produktų („Kelmės pieninė“), durpių gavyba („Tytuvėnų durpės“). Apdirbamosios pramonės įmonių daugiausia yra Kelmėje ir Tytuvėnuose.
Žemės ūkio naudmenos užima 58,2% ploto, iš jų 75,1% ariamoji žemė, 23,8% pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai. Ūkio vidutinis dydis 12,8 ha, vyrauja mišrios paskirties, pusiau natūriniai ūkiai, tiekiantys produkciją savo reikmėms. 60,8% pasėlių užima javai (vasariniai miežiai, žieminiai kviečiai, avižos, kvietrugiai), 23,7% daugiametės žolės, 6,0% bulvės, 1,6% pašariniai šakniavaisiai, 0,9% linai. Savivaldybės teritorijoje išauginama 11,0% visų Lietuvos bulvių, 5,4% linų, 3,0% lauko daržovių, 2,3% javų (2004 m.). 2004 m. pagaminta 2,9% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (3,7% pieno). Veisiama 7,9% visų Lietuvoje veisiamų avių ir ožkų, 3,6% galvijų (3,6% karvių), 3,2% arklių, 2,7% kiaulių (2005 m.).