Kelio ženklas – tam tikros formos ir spalvos ženklas, su simboliniais piešiniais ir užrašais, kuris yra statomas šalia arba virš kelio, skirtas informuoti vairuotojus. Gaminami iš stiklo, skardos arba plastikų, dengiami šviesą atspindinčiomis medžiagomis, apšviečiami iš vidaus ar iš išorės. Pirmieji kelio ženklai atsirado XIX amžiuje. Nuo 2003 m. Lietuvoje įsigaliojo naujos kelių eismo taisyklės (su kelio ženklais).
Dėl kalbos skirtumų gali atsirasti sunkumų suprantant kelių ženklus: tarptautiniai ženklai naudoja simbolius vietoje žodžių. Nors tokie ženklai buvo sukurti Europoje, jie yra naudojami daugumoje pasaulio valstybių.
Lietuvoje
Lietuvoje kelio ženklai skirstomi į šias grupes:
- Įspėjamieji ženklai – ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių.
- Pirmumo ženklai – ženklai, nurodantys vairuotojui važiavimo per sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę.
- Draudžiamieji ženklai – ženklai, draudžiantys ką nors daryti, arba panaikinantys tuos draudimus.
- Nukreipiamieji ženklai – ženklai, nukreipiantys vairuotojus.
- Nurodomieji ženklai – ženklai, nustatantys arba panaikinantys tam tikrą eismo tvarką.
- Informaciniai ženklai – ženklai, informuojantys apie pakeliui esančias gyvenvietes bei kitus objektus.
- Paslaugų ženklai – ženklai, informuojantys apie esamus paslaugų objektus.
- Papildomos lentelės – lentelės, patikslinančios arba apribojančios ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą.
