Kazlų Rūdos savivaldybė

Savivaldybės teritorijos didžiausią dalį užima Šešupės žemuma, pietryčių pakraštį – Veiverių kalvagūbris. Vidaus vandenys užima apie 2% teritorijos. Per teka Višakis, Jūrė, Pilvė, pietvakarine riba – Šešupė, šiaurės vakarų pakraščiu teka Nova. 5 valstybinės reikšmės ežerai (didžiausias – Amalvas) ir 8 tvenkiniai (didžiausi – Pilvės-Vabalkšnės, Kazlų). Raudonplynio, Novaraisčio pelkės. Garsėja miškais, kurie užima 60 proc. ploto, didžiausi – Kazlų Rūdos miškai ir Braziūkų miškai. Dirvožemiai daugiausia smėlžemiai ir jauražemiai, yra durpžemių.

Per savivaldybę eina magistralė „Via Baltica“, plentai Kaunas–Marijampolė, Vilnius–Karaliaučius, Lentvario–Virbalio geležinkelis, jo atšaka Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis.

• 
  Kazlų Rūdos miškai
• 
  Apaugę Bebruliškės tvenkiniai
• 
  Užubalių apylinkės
• 
  Įvažiavimas į savivaldybę nuo Kauno pusės (ties Suvalkijos plentu)

	Kazlų Rūdos savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Savivaldybė suformuota per savivaldybių reformą 1999 m. gruodžio 21 d. iš šiaurinės Marijampolės rajono savivaldybės (Kazlų Rūdos seniūnija, dalis Sasnavos seniūnijos) ir pietrytinės Šakių rajono savivaldybės dalies (Jankų seniūnija):

• Marijampolės rajono savivaldybės kadastrinės vietovės: Agurkiškė, Antanavas, Ąžuolų Būda, Bagotoji, Bebruliškė, Griešių miškas, Jūrė, Kazlai, Kazlų Rūdos miestas, Plutiškės, Višakio Rūda;
• Šakių rajono savivaldybės kadastrinės vietovės: Braziūkų miškas, Būda, Jankai, Katinai, Sarapinai.

2009 m. gegužės 22–liepos 2 d. sudarytos 22 seniūnaitijos, lapkričio 25 d. sudaryta dar 1 seniūnaitija.

Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2021 m.
2001 m.sur.	2005 m.	2011 m.sur.	2013 m.	2014 m.	2021 m.sur.
14 937	14 620	13 221	12 738	12 638	11 054
Demografinės raidos histograma

Gyventojų tankumas 26,8 žmonių/km². 89,5% gyventojų yra katalikai, 0,5% – stačiatikiai, 0,1% – evangelikai liuteronai (2001 m.). Kazlų Rūdos miesto gyventojai sudarė 49% rajono gyventojų (2005 m.).

Antanavas

Jankai

Jūrė

KAZLŲ RŪDA

Plutiškės

Višakio Rūda

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

• 1 miestas – Kazlų Rūda;
• 1 miestelis – Jūrė;
• 182 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

1. Kazlų Rūda – 5590
2. Antanavas – 562
3. Jūrė (kaimas) – 401
4. Bagotoji – 357
5. Jūrė – 355
6. Ąžuolų Būda – 329
7. Jankai – 279
8. Plutiškės – 257
9. Gudeliai – 163
10. Višakio Rūda – 162

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kazlų Rūdos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kazlų Rūdos savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybėje yra 4 seniūnijos, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis, gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.

Seniūnija	Adm. centras	Plotas, km²	Gyventojai	Gyv. tankumas, žm./km²
Antanavo seniūnija	Antanavas	22,75	693	30,5
Jankų seniūnija	Jankai	158,22	904	5,7
Kazlų Rūdos seniūnija	Kazlų Rūda	343,01	3 282	9,6
Plutiškių seniūnija	Plutiškės	30,55	585	19,1

2005 m. buvo gimnazija, vidurinė, 6 pagrindinės, pradinė, muzikos mokyklos, lopšelis-darželis, spec. internatinė mokykla, ligoninė, dvi ambulatorinės gydymo įstaigos, 6 medicinos punktai, globos įstaiga pagyvenusiems žmonėms, 7 bažnyčios, 7 kultūros centrai, 11 bibliotekų, sporto centras, Miškų muziejus (Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos informacinis centras), Sinderiškių vėjo malūnas.

Atminimo paminklai:

• 1944–1952 m. žuvusiems ir užkastiems Žalgirio rinktinės partizanams
• 1944–1953 m. partizanų Tauro apygardos įkūrėjui kun. A. Yliui ir apygardos kapelionui kun. J. Lelešiui
• Iš geležinkelio stoties ištremtiems Lietuvos piliečiams
• 1944–1952 m. Kazlų Rūdos apylinkėse žuvusiems partizanams
• 1991 m. lapkričio 23 d. iš užkasimo vietos perkeltiems ir perlaidotiems 1946 m. liepos 24 d. žuvusiems septyniems partizanams
• 1991 m. mirusiam partizanui politiniam kaliniui V. Lapieniųi (Kazlų Rūdoje)
• 1993 m. spalio 23 d. iš užkasimo vietos perkeltiems ir perlaidotiems 1945 m. birželio mėn. Eglupiuose žuvusiems partizanams broliams J. ir J. Krapavičiams

Pastatai:

• Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia
• Antanavo dvaro sodyba su koplyčia

Parkai:

• Kazlų Rūdos parkas

Visoje savivaldybėje pagaminama 0,5% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Išplėtotas pirminis medienos apdorojimas (bendrovė „Kazlų medis“), medienos gaminių („Girių bizonas“, „Jūrės medis“, „Kronolitas“), šiluminės energetikos įrenginių („Kazlų Rūdos metalas“), mėsos produktų („Čečeta“), tekstilės gaminių („Vip“), biologinio kuro („Skiedryne“) gamyba.

Žemės ūkio naudmenos užima 31,5% teritorijos, iš jų 72,7% – ariamoji žemė, 26,3% – pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai (2005 m.). Ūkio vidutinis dydis 9,46 ha. 64,6% pasėlių užima javai (išauginama 0,4% Lietuvos javų), 7,7% – bulvės (0,9%), 4,8% – daržovės (1,3%), 5,7% – daugiametės žolės. 2004 m. pagaminta 0,5% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (0,5% pieno), užauginama 1,0% Lietuvoje užauginamų galvijų (0,6% karvių), 0,8% arklių, 0,5% avių ir ožkų, 0,4% kiaulių.

Bebruliškėje yra žuvivaisos tvenkiniai (bendrovė „Karpis“). Žilvičių auginimas ir pynimas, sraigių, sliekų veisimas, vaistažolių auginimas. Prie Jūrės tvenkinio yra poilsiavietė.