| Kauno–Suvalkų geležinkelis | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Lietuva,  Lenkija |
| Miestai | Kaunas – Garliava – Kazlų Rūda – Marijampolė – Kalvarija – Suvalkai |
| Pagrindinė informacija | |
| Tipas | Tarpvalstybinis |
| Partneriai | Lietuvos geležinkeliai, Lenkijos valstybiniai geležinkeliai |
| Atidarymas | 1862 – 1899 – 1923 m. |
| Techninė informacija | |
| Vėžė | 1435 mm vėžė |
Kauno–Suvalkų geležinkelis – geležinkelio linija pietvakarių Lietuvoje ir šiaurės rytų Lenkijoje, jungianti Kauno ir Suvalkų miestus. Plačiąja prasme tai Lietuvos ir Lenkijos geležinkelio jungtis, projekto „Rail Baltica“ sudėtinė dalis, jungianti Lietuvą su vakarų Europa. Ruožu važiuoja greitasis traukinys Vilnius–Kaunas–Varšuva–Krokuva, vykstantis kasdien. Kauno–Suvalkų liniją sudaro skirtingu metu atidaryti geležinkelio ruožai:
- 37 km ruožas Kaunas–Kazlų Rūda, atidarytas 1862 m. kaip Lentvario–Virbalio geležinkelio dalis;
- 57 km ruožas Kazlų Rūda–Šeštokai, atidarytas 1923 m. kaip Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis;
- ruožas Šeštokai–Suvalkai, atidarytas 1899 m. kaip Užnemunės geležinkelio dalis:
- 18 km nuo Šeštokų iki Lietuvos–Lenkijos sienos,
- 29 km nuo Lietuvos–Lenkijos sienos Trakiškiuose iki Suvalkų (Lenkijos geležinkelis nr. 51).
Istorija
Kauno–Suvalkų geležinkelis susiformavo nuo XIX a. 2-osios pusės iki XX a. tarpukario. Pirmasis jo ruožas buvo nutiestas 1859–1862 m. kaip Lentvario–Virbalio geležinkelis tarp Kauno ir Kazlų Rūdos stočių. Tuo metu šis ruožas nebuvo išskirtinis, kadangi vyraujanti prekių kryptis iš Lietuvos, o ypač – tuometinės Rusijos imperijos buvo vakarų kryptimi link Vokietijos, kuri buvo pasiekiama per Kybartų ir Eitkūnų stotis. Ruožas į pietvakarius link Varšuvos nebuvo aktualus, kadangi nuo Rusijos sostinės per Vilnių buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. Ši ekonominė situacija iš esmės nesikeitė iki I pasaulinio karo.
Tačiau kariniai Rusijos imperijos planai suformavo papildomą geležinkelio jungtį pietų Lietuvoje, kai 1893–1899 m. buvo nutiestas Užnemunės geležinkelis, sujungęs Varėną ir Suvalkus. Strateginį ruožo tašką – Alytaus geležinkelio tiltą I pasaulinio karo pradžioje susprogdino pati Rusijos kariuomenė, besitraukdama nuo vokiečių į rytus. Gana greitai tiltas buvo atstatytas, tačiau po karo eismą Užnemunės geležinkeliu sustabdė Lenkija, užėmusi Varėnos apylinkes. Taip Lietuva neteko prieigos prie svarbaus geležinkelio pietinėje šalies dalyje.
Siekdama įveiklinti po karo „įšaldytą“ geležinkelio ruožą, Lietuva 1922–1923 m. nutiesė Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelį, kuris sujungė Lentvario–Virbalio ir Užnemunės geležinkelio trasas. Nors tokia jungtis atidarė gana tiesų kelią tarp dviejų sostinių – Kauno ir Varšuvos, tačiau įtempti santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos šios jungties nevystė, tad pagrindinė kryptis nuo Šeštokų buvo į rytus, link Alytaus. Tokia padėtis nesikeitė iki II pasaulinio karo, tad Šeštokų–Suvalkų ruožas buvo mažai naudojamas.
Karo metais visa Kauno–Suvalkų ruožo teritorija buvo užimta vokiečių. Tai buvo strategiškai svarbi atkarpa, kadangi buvo papildoma alternatyva vežti prekes ir krovinius link Vokietijos ne tik per Karaliaučių, bet ir per Varšuvą. Tačiau 1945 m. karą laimėjus sovietams, Šeštokų–Suvalkų ruožas vėl atsirado pasienyje – per jį ėjo TSRS ir Lenkijos siena. Ir nors Lenkija priklausė socialistiniam lageriui, laisvas važinėjimas traukiniais tarp šalių buvo ribotas. Tik žlugus TSRS sienos vėl atsivėrė. 1992 m. prasidėjo keleivinių traukinių eismas tarp Lietuvos ir Lenkijos.
2004 m. Europos Sąjunga patvirtino geležinkelio magistralės „Rail Baltica“ projektą. Tai geležinkelio vėžė, jungsianti Varšuvą su Helsinkiu per tris Baltijos šalis. Kauno–Suvalkų geležinkelis yra sudėtinė šio projekto dalis, todėl ruožas buvo atnaujintas, be to, 1520 mm pločio rusiškoji vėžė pakeista į 1435 mm europinę vėžę. Visą ruožą numatoma elektrifikuoti.
- Lietuvos geležinkeliai
- Geležinkelių transportas Palenkės vaivadijoje
- Lenkijos geležinkelio linijos