Karolingai (lot. Carolingi, pranc. Carolingiens, vok. Karolinger) – VIII a. – X a. frankų valdovų dinastija.
 |
|---|
| Prancūzijos istorija |
| Galija (Keltai) |
| Romos imperija |
| Frankų valstybė (Merovingai) |
| Frankų imperija (V. Frankai) |
| Karolingai > Robertinai |
| Prancūzijos karalystė: |
| Kapetingai > Valua > Burbonai |
| Didžioji Prancūzijos revoliucija |
| Pirmoji Respublika |
| Pirmoji imperija |
| Liepos monarchija |
| Burbonų Restauracija |
| Antroji Respublika |
| Antroji imperija |
| Trečioji Respublika |
| Viši režimas |
| Ketvirtoji Respublika |
| Penktoji Respublika |
| Istoriniai regionai |
Istorija
Dinastijos įkūrėju laikomas Austrazijos didikas Pipinas Vyresnysis. Pirmieji Karolingai buvo įtakingi Merovingų dinastijos frankų karalių mažordomai. Dinastijos pavadinimas kilo nuo majordomo Karolio Martelio, kuris 732 m. Puatjė mūšyje sumušė maurus ir tapo faktiniu visų frankų valdovu.
Karolio Martelio sūnūs Karlomanas ir Pipinas Trumpasis pasidalijo tėvo palikimą. 747 m. Karlomanui atsisakius valdžios Pipinas Trumpasis liko vienintelis valdovas. Remiamas didikų ir popiežiaus Zacharijo 751 m. jis nuvertė paskutinį Merovingą Childeriką III ir tapo frankų karaliumi.
Pipino Trumpojo sūnus Karolis Didysis 768 m. tapo frankų karaliumi, 800 m. popiežius Leonas III jį karūnavo imperatoriumi. Pagal 843 m. Verdeno sutartį Karolio Didžiojo trys vaikaičiai imperiją pasidalijo. Vakarinę dalį (dab. Prancūzija) Karolingai valdė iki 987 m., kai juos pakeitė Kapetingai. Viduriniąją dalį (Lotaringijos karalystė, apimanti šiaurės Italiją) Karolingų atšaka valdė iki 870 m. Merseno sutartimi ši dalis buvo padalyta smulkiau. Rytinę dalį, kuri sudarė Šventosios Romos imperijos branduolį, Karolingai valdė iki 911 m. Čia juos pakeitusi Saksų dinastija save kildino iš Karolingų.
Karolingai
| Vardas | Vaizdas | Valdymo metai |
| Mažordomai | ||
| Pipinas Vyresnysis | 584-639 | |
| Grimoaldas Senasis | 643-656 | |
| Pipinas Heristalietis | 679-714 | |
| Karolis Martelis | | 714-741 |
| Karlomanas | 741-747 | |
| Pipinas Trumpasis | | 741-751 |
| Karaliai | ||
| Pipinas Trumpasis | | 751-768 |
| Karlomanas I | | 768-771 |
| Karolis Didysis | | 768-800 |
| Karolis Jaunasis | 800-811 | |
| Frankų imperijos imperatoriai | ||
| Karolis Didysis | | 800-814 |
| Liudvikas I Pamaldusis | | 814-840 |
| Lotaras I | | 840-855 |
| Liudvikas II Italas | 855-875 | |
| Karolis II Plikagalvis | | 875-877 |
| Karolis III Storasis | | 881-888 |
| Arnulfas Karintietis | | 896 |
| Liudvikas III Aklasis | 901-905 | |
| Rytų frankų karaliai | ||
| Liudvikas II Vokietis | 843-876 | |
| Karlomanas Bavaras | 876-880 | |
| Liudvikas III Jaunasis | 876-880/882 | |
| Karolis III Storasis | | 876-887 |
| Arnulfas Karintietis | | 887-899 |
| Liudvikas IV Vaikelis | 899-911 | |
| Italijos karaliai | ||
| Karolis Didysis | | 774-814 |
| Pipinas Italas | 781-810 | |
| Bernardas Italas | 813-818 | |
| Lotaras I | 818-855 | |
| Liudvikas II Italas | 844-875 | |
| Karolis II Plikagalvis | | 875-877 |
| Karlomanas Bavaras | 877-879 | |
| Karolis III Storasis | | 879-887 |
| Lotaringijos karaliai | ||
| Lotaras I | 843-855 | |
| Lotaras II | 855-869 | |
| Zventiboldas | 895-900 | |
| Vakarų frankų karaliai | ||
| Karolis II Plikagalvis | | 843-877 |
| Liudvikas II Mikčius | 879-882 | |
| Karlomanas II | | 879-884 |
| Karolis III Storasis | | 884-887 |
| Karolis III Naivusis | | 898-923 |
| Liudvikas IV Užjūrietis | | 936-954 |
| Loteras | 954-986 | |
| Liudvikas V Tingusis | 986-987 | |
| Akvitanijos karaliai | ||
| Liudvikas I Garbingasis | 781-814 | |
| Pipinas I | 817-838 | |
| Pipinas II | 838-848 | |
| Karolis Vaikelis | 848-866 | |
Kiti straipsniai
- Karolingų Bažnyčios reforma
- Karolingų Renesansas
- Karolingų menas