| Kaniūkai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kaniūkai | ||||||||||||||||
| 55°31′16″š. pl. 26°20′38″r. ilg. / 55.521°š. pl. 26.344°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | ||||||||||||||||
| Seniūnija | Dūkšto seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 174 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Koniuchy, rus. Конюхи | |||||||||||||||
| Kaniūkai (Ignalina) | ||||||||||||||||
Kaniūkai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 1 km į rytus nuo Dūkšto. Kaimo rytiniu pakraščiu į Dūkšto ežerą teka Parsvytė. Seniūnaitijos centras. Veikia žemės ūkio bendrovė, jaunimo klubas.
Etimologija
Žodis kildinamas iš lenk. koniuch 'arklių šėrikas, arklininkas'.
Istorija
XX a. pr. buvo kaimas Novoaleksandrovsko apskrities Rimšės valsčiuje. Lenkmečiu buvo Breslaujos (nuo 1926 m. Švenčionių) apskrityje, Dūkšto valsčiuje.
Nuo 1931 m. kaime veikė Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyrius, 1933 m. jame buvo buvo 94 nariai. 1936 m. K. priskirti lenkiškai Dūkšto parapijai.
Sovietmečiu priklausė Dūkšto rajono Driškūnų apylinkei (nuo 1950 m.), Beržininkų apylinkei (nuo 1954 m.), Ignalinos rajono Sokiškių apylinkei. Buvo biblioteka, kultūros namai. 2000 m. Kaniūkų kaimo gyventojai įkūrė kaimo bendruomenę.
Gyventojai
| 1902 m. | 1921 m. | 1931 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1985 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 230 | 183 | 186 | 142 | 208 | 388 | 413 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2010 m. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 393 | 307 | 278 | 248 | 174 | - | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Kaniūkuose prie kaimo kapinaičių nužudyta tarybinė partizanė Marija Melnikaitė (1923–1943). Čia jai pastatytas paminklas. Nuo 1991 m. ji perlaidota į šeimos kapą Zarasų kapinėse.
- Algirdas Čekys (1938–1995), žurnalistas, knygų leidėjas;
- Jonas Čekys (1916–1999), vertėjas, spaudos darbuotojas;
- Vaclovas Šarka (1922–1987), kunigas, švietėjas.
- Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės

