Jūros lygis – judriojo pasaulinio vandenyno paviršiaus padėtis, laikoma sausumos aukščio matavimų (altitudės) atskaitos tašku bei jūrų gelmės matavimų atskaitos tašku. Ši padėtis yra nulemta traukos dėsnio, Žemės sukimosi momento, temperatūros, potvynių ir atoslūgių bei kitų faktorių. Jūros lygis yra nepastovus dydis – jis kinta veikiamas vėjo krypties, temperatūros, garuojamumo, vandens prietakos. Pačiame pasauliniame vandenyne tuo pat metu jūros lygis taip pat nėra visiškai vienodas – ~1 m amplitudėje jis svyruoja dėl potvynių ir atoslūgių (dėl jų kai kuriose pakrantėse amplitudė viršija 10 m), vandens cirkuliacijos, atmosferinių reiškinių.
Matuojant altitudę, naudojama sutartinė jūros lygio atžyma, kuri įvairiose valstybėse kiek skirtinga. Lietuvoje nuo carinės Rusijos laikų (1840 m.) naudojama atžyma yra Kronštato mieste (šalia Sankt Peterburgo) esantis jūrmatis, kuris vadinasi „Kronštato futštokas“ (rus. Кронштадтский футшток). Kitos svarbios atžymos yra Amsterdame, Alikantėje, Marselyje ir kt. (visuotinių atžymų nėra dėl skirtingų litosferos plokščių padėčių).
Dėl XX a. antrojoje pusėje prasidėjusio visuotinio klimato atšilimo ir jo sukelto ledynų tirpsmo bei vandens plėtros pasaulinio vandenyno lygis kyla (~2,6–2,9 mm/m., skaičiuojant nuo 1993 m.) ir grasina užlieti žemas salas ir pakrančių plotus.