Juknaičių akmuo

Juknaičių akmuo
[[Image:|250px]]
Juknaičių akmuo
Koordinatės	56°13′34″š. pl. 21°39′39″r. ilg. / 56.226223°š. pl. 21.660701°r. ilg. / 56.226223; 21.660701
Vieta	Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija	Aleksandrijos seniūnija
Aukštis	~2,5 m
Plotas	6,2x4,4 m
Kultūros vertybių registras
Kodas	–

Juknaičių akmuo – išskirtinis riedulys, saugomas Skuodo rajono savivaldybėje, Aleksandrijos seniūnijoje, Juknaičių kaime, 2 km į pietus nuo kelio  4603  Telšiai–Alsėdžiai–Barstyčiai–Skuodas  ties Apuole, Erslos upės slėnio pelkėtoje pašlaitėje. 2019 m. akmuo buvo atkastas, išsaugota originali jo vieta, 2022 m. paskelbtas valstybės saugomu geologiniu gamtos paveldo objektu.

Privačioje Rimkų šeimos žemėje, krūmais apaugusiame Erslos slėnyje gulėjusį akmenį krašto gyventojai žinojo nuo seno, tačiau neįtarė, kad virš žemės buvo matoma tik nedidelė jo dalis. Sovietmečiu, pirmaisiais nepriklausomybės metais juo domėjosi akmenskaldžiai, ieškoję akmenų paminklams. Vietos gyventojų dėka buvo slepiamas ir išsaugotas nuo suskaldymo. Didžiulis riedulys sudomino ir geologus, kuriems anksčiau nebuvo žinomas.

Apuolės vardo paminėjimo proga bendruomenė iškėlė iniciatyvą šį riedulį perkelti iš Juknaičių prie senojo Apuolės piliakalnio. Žemę iš senelių paveldėję Rimkai sutiko padovanoti akmenį bendruomenei, kad jis stovėtų gerai matomoje vietoje Apuolėje. Nors buvusio Apuolės mūšio vardas kronikose paminėtas 853 metais, tačiau vietos gyventojams trūko šioje gyvenvietėje ženklų, primenančių jos išskirtinumą. 2019 m. su seniūnijos darbuotojų pagalba akmuo buvo atkastas.

Pirminiais duomenimis, akmuo buvo vertinamas kaip vienas didžiausių (4 arba 5) iš žinomų riedulių Vakarų Lietuvoje (Žemaitijoje) natūralioje in situ vietoje. Jis gulėjo apie 49 m aboliučiame aukštyje, buvo virš 6 m ilgio, 2,5 m aukščio ir 4,4 m pločio. Sudaranti uoliena – tipiškas rapakivio granitas, analogiškas Puntukui ir kitiems didiesiems Lietuvos rieduliams. Nors specialiai netyrinėta, neatmesta galimybė, kad ant akmens ar jo aplinkoje gali būti išlikusių senųjų kultūrų veiklos pėdsakų, nes akmuo stūkso nuo seno apgyvendintame, turtingame archeologijos paminklais krašte.

Lietuvos geologijos tarnyba neprieštaravo, kad akmuo, gavus sklypo savininkų sutikimą, būtų pajudintas iš pirminės vietos. Riedulio pergabenimo į numatytą vietą atveju siūlyta jį eksponuoti išlaikant pirminę erdvinę orientaciją žemės paviršiaus ir pasaulio šalių atžvilgiu. Įvertinus riedulio gamtines savybes, jo duomenys buvo įtraukti į Valstybinės geologinės informacinės sistemos Geotopų posistemį. Riedulio buvimo vietą nekilnojamojo kultūros (istorijos) paveldo objekto – Apuolės piliakalnio – atžvilgiu buvo privalu derinti su Kultūros paveldo departamentu.

2021 m. balandžio 21 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) komisija konstatavo, kad vietos bendruomenė, atkasusi akmenį, „norėjo nuvilkti jį į Apuolės piliakalnio prieigas, tačiau dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų ribojimų to padaryti nepavyko“. Akmuo buvo patvirtintas skelbti saugomu gamtos paveldo objektu jo natūralioje radavietėje.

Pagal dydžio matavimus Juknaičių akmuo patenka į Lietuvos didžiausių žinomų (išmatuotų) riedulių šimtuką.

• Petrologinė sudėtis: rapakivio granitas (atmaina – vyborgitas) su stambiais ovaliais kalio feldšpatų kristalais (ovoidais)
• Aukštis: apie 2,5 m
• Ilgis: 6,2 m
• Plotis: 4,4 m
• Perimetras: neišmatuotas