Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės diena, dar gerai žinoma pavadinimu „Liepos ketvirtoji“ – federalinė JAV šventė, kuria pažymimas 1776 m. liepos 4 d. Nepriklausomybės deklaracijos priėmimas. JAV nepriklausomybės diena neįsivaizduojama be fejerverkų. Šią dieną rengiami paradai, karnavalai, mugės, koncertai. Šeimos eina į iškylas arba ant grotelių kepa mėsą. Šią dieną vyksta beisbolo varžybos. Politikai sako kalbas, dalyvauja įvairiose ceremonijose. Vyksta įvairūs kiti vieši arba privatūs renginiai, kurių metu žmonės švenčia JAV istoriją ir tradicijas. Nepriklausomybės diena Jungtinėse Valstijose yra valstybinė šventė.
Papročiai
Nepriklausomybės diena yra valstybinė JAV šventė, kuri pasižymi patriotiškumo demonstravimu. Kaip ir kitos JAV vasaros šventės, nepriklausomybės diena švenčiama po atviru dangumi. Šią dieną visos federalinės institucijos (tokios kaip paštas ir federaliniai teismai) visą dieną nedirba (išskyrus skubios pagalbos tarnybas). Daugelis politikų šią dieną pasirodo viešuose renginiuose, kuriuose yra išaukštinamas tautos palikimas, įstatymai, istorija, visuomenė ir žmonės. Šventės papuošimai iš esmės yra JAV vėliavos spalvų – raudonos, baltos ir mėlynos. Paradai dažnai vyksta ryte, fejerverkai leidžiami vakare tokiose vietose, kaip parkai, atrakcionų aikštėse ar miestų aikštėse.
Fejerverkų leidimo metu, yra dainuojamos įvairios dainos: JAV himnas, „Telaimina Dievas Ameriką”, „Gražioji Amerika”, „Ši žemė yra tavo žemė”, „Žvaigždės ir juostos amžiams” ir kitos. Daugelio dainų žodžiuose atsispindi JAV nepriklausomybės karo ir 1812 metų karo vaizdai. Daugelyje valstijų rengiami fejerverkų šou. Daugelis fejerverkų yra parduodami asmeniniam naudojimui. Susirūpinimas dėl saugumo paskatino keliose valstijose uždrausti fejerverkus arba apriboti fejerverkų dydį ir jų rūšis. Tačiau fejerverkų įmanoma atsivežti iš valstijų, kur jų naudojimas nėra apribotas.
Patrankų saliutai, vadinami „saliutais Sąjungos garbei”, kiekvienoje valstijoje yra išaunami liepos 4-osios dienos vidurdienį.