| Odobenus rosmarus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Vėplys (Odobenus rosmarus divirgens) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Odobenus rosmarus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
Vėplio paplitimas |
Vėplys (Odobenus rosmarus) – monotipinės vėplinių (Odobenidae) genties jūros žinduolių rūšis. Paplitęs Arkties jūrų pakraščiuose.
Kūnas iki 4 m ilgio, masė iki 2,5 tonos. Patelės trečdaliu smulkesnės. Oda stora, patinų kaklo ir pečių srityje iki 10–15 cm. Turi tik 18 dantų, viršutinės iltys iki 80 cm ilgio. Išorinių ausų neturi.
Vėpliai gyvena dideliais būriais po 100–1000 individų. Daugiausia laikosi ant ledo. Po vandeniu gali išbūti iki pusės valandos ir panerti į 90 m gylį. Vasarą patinai ir patelės dažniausiai atskirose teritorijose. Poruojasi sausio–balandžio mėnesiais; patinai kaunasi, pateles vilioja specialiais garsais. Nėštumas trunka 15–16 mėnesių; kas 2–3 m. veda storu juodu kailiu apaugusį, 1,2 m ilgio, 45–75 kg masės 1 jauniklį. Patelės subręsta 4–6 m., patinai 7 m., gyvena iki 30 metų.
Iltimis dugne rausia moliuskus, lipdamas iš vandens jomis kabinasi už ledo bei ginasi nuo priešų. Minta daugiausia jūrų dugne randamais moliuskais, rečiau krabais, holoturijomis, gaubtagyviais.
Pagal rusišką vėplio jauniklių (rus. абрамок 'vėplio jauniklis') pavadinimą pavadinta Baltosios jūros kranto dalis Abramovo krantas (rus. Абрамовский берег). Šiame kranto ruože pomorų verslovininkai medžiodavo metų nesulaukusius vėpliukus.
Žodis vėplỹs – tarpukariu įvestas naujažodis. Padarytas iš žodžio vėp̃ti(s), viẽptis ‘rodyti dantis, šieptis, daryti grimsas’ (plg. vėplỹs, vėpla ‘išžiojėlis, žioplys’).
- Grupė vėplių Svalbarde
- Vėplių gulykla Prano Juozapo Žemėje
- Vėplio snukis
- Patelė su jaunikliu
- Ruoniai