Indo-Gangos lyguma – didelė ir derlinga lyguma Indostano pusiasalio šiaurėje. Lygumą dalinasi Indija, Pakistanas ir Bangladešas. Pavadinta pagal ja tekančias Indo ir Gangos upes, kurių baseinus skiria tik 300 m aukščio Delio gūbrys.
Šiaurėje ribojama Himalajų, iš kurių išteka daugelis lygumą drėkinančių ir derlingas sąnašas nešančių upių. Pietuose riboja Vindhjos kalnai ir Čhota Nagpuro plynaukštė, vakaruose – Irano plokščiakalnis. Ilgis ~3000 km, plotis – 250–350 km.
Šiaurėje, Himalajų papėdėje, lygumas juosia kalvynų juostos, sudarytos iš Himalajų erozijos produktų. Dėl daugybės gargždo ir riedulių kalvos yra porėtos, upeliai tiesiog pradingsta po žeme, o gruntinis vanduo slūgso giliai. Ten kur kalvos susitinka su lyguma, gruntiniai vandenys pasiekia paviršių ir sukuria dideles pelkes. Paviršius lygus, vietomis yra salpos ir upių slėniai.
Klimatas subekvatorinis, atogrąžų musoninis. Vidutinė sausio temperatūra 12–20 °C, liepos 30–36 °C. Per metus išlyja nuo 100–150 mm kritulių pietvakariuose iki 1500 mm pietryčiuose. Didžioji lygumos dalis sukultūrinta (ryžių, kviečių, medvilnės ir kt. pasėliai), rytuose, Gangos–Brahmaputros deltoje plyti mangrovių pelkynės (Sundarbanai), centrinėje dalyje – lapus metančių medžių miškų ir savanų ruožai, pietvakariuose – Tharo dykuma.
Šioje derlingoje lygumoje gimė Indo slėnio civilizacija, taip pat didžiausios Indijos imperijos – Guptų, Maurjų ir Mogolų. Tai vienas iš tankiausiai apgyvendintų pasaulio regionų, čia gyvena ~900 mln. žmonių (daugiau nei 1/8 žemės gyventojų). Jame yra daugelis didžiausių Indijos miestų, regionas apgyvendintas taip tankiai, kad sunku atskirti, kur baigiasi vienas megapolis ir prasideda kitas.