Henrikas I Paukštininkas (vok. Heinrich der Vogeler, Heinrich der Burgenbauer, Heinrich der Finkler, apie 876 – 936 m. liepos 2 d. Memlebenas, Saksonija) – 919-936 m. Rytų frankų karalystės karalius.
| Henrikas I Paukštininkas | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 | |||||||||||
| Henrikas I Paukštininkas | |||||||||||
| |||||||||||
| Gimė | apie 876 m. | ||||||||||
| Mirė | 936 m. liepos 2 d. Memlebenas, Saksonija | ||||||||||
| Tėvas | Otonas Garsusis | ||||||||||
| Motina | Hadviga | ||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | Matilda Ringelheim | ||||||||||
| Vaikai | Otonas I Gerberga Hadviga Henrikas I Bavaras Brunas | ||||||||||
| |||||||||||
| Valdė | 919-936 m. | ||||||||||
| Pirmtakas | Konradas I | ||||||||||
| Įpėdinis | Imperatorius Otonas I | ||||||||||
| |||||||||||
| Valdė | 919-936 m. | ||||||||||
| Pirmtakas | Konradas I | ||||||||||
| Įpėdinis | Imperatorius Otonas I | ||||||||||
| |||||||||||
 Vikiteka | Henrikas I Paukštininkas | ||||||||||
Biografija
Saksų karališkosios dinastijos pradininkas, kilęs iš Otonų, arba Liudolfingų dinastijos. Tėvas Saksonijos hercogas Otonas Garsusis, motina Hadviga iš Babenbergų giminės. Pirmoji žmona Saksonijos grafo Ervino duktė, mirė 909 m. Su ja susilaukė sūnaus Tankmaro (906-938 m.) Antroji žmona Vestfalijos grafo Dytricho duktė Matilda Ringelheim. Vaikai:
- Otonas I (912-973 m.), Šventosios Romos imperijos imperatorius.
- Gerberga, Vakarų frankų karaliaus Liudviko IV žmona.
- Hadviga, Frankonijos hercogo Hugo Didžiojo žmona.
- Henrikas I Bavaras (920-955 m.), Bavarijos hercogas,
- Brunas (925-965 m.) Kelno arkivyskupas.
Valdymas
912 m. mirus tėvui paveldėjo jo valdas. Mirus Vokietijos karaliui ir Frankonijos hercogui Konradui I (valdė 903-918 m.) Saksonijos ir Frankonijos didikų išrinktas Vokietijos karaliumi. Tačiau Švabijos ir Bavarijos hercogystės jo nepripažino.
919 m. privertė jo valdžią pripažinti Švabijos hercogą, 921 m. sumušė pretendentą į Vokietijos sostą Bavarijos hercogą Arnulfą. 925 m. vėl pajungė 910 m. nuo Vokietijos atsiskyrusią Lotaringiją. 924 m. įsiveržus vengrams sutiko 9 m. mokėti jiems duoklę, per tą laikotarpį statė pilis, įtvirtino miestus, rengė raitelių kariuomenę, sustiprino Vokietijos vienybę. 933 prie Riado (istorikų nelokalizuota vietovė) sumušė vengrus; jų grėsmės neliko. 934 m. iš Danijos atėmė Šlėzvigą.