Gvianos plokščiakalnis (isp. Macizo Guayanés, las Guayanas) – plokščiakalnis Pietų Amerikos šiaurės rytuose, tarp Orinoko žemumos šiaurės vakaruose, Amazonės žemumos pietuose ir Atlanto vandenyno šiaurės rytuose. Išsidriekęs Venesuelos, Brazilijos, Gajanos, Surinamo ir Prancūzijos Gvianos teritorijomis. Aukščiausia vieta 2993,78 m aukščio Neblinos kalnas.
Gvianos plokščiakalnis yra susidaręs and kristalinio Gvianos skydo, su kuriuo užima apie 2,7 mln. km² teritoriją. Tai 1,7 mlrd. metų senumo, prieš kambro periodą susidaręs geologinis darinys. Plokščiakalnis susideda iš skalūnų, gneisų, granito, vietomis yra kvarcinio smėlio sluoksnių. Geležies, mangano rūdų, aukso, boksitų, deimantų telkiniai. Vyrauja denudavusios, pusiau banguotos lygumos (150–400 m aukščio), su pavieniais iškilusiais stalkalniais, vadinamais tepui. Svarbiausi: Autana, Roraima, Aujantepui ir kiti. Gvianos plokščiakalnio pietrytinė dalis žemesnė, joje vyrauja neaukšti (iki 1300 m) kalnagūbriai (Akarajaus kalnai, Tumukumakė).
Gamta
Klimatas ekvatorinis ir subekvatorinis; drėgnas ir karštas. Už stalkalnių susilaiko drėgnos oro masės, todėl Gvianos plokščiakalnyje iškrenta 1200–1700 mm kritulių per metus, o centre iki 3500 mm. Vakaruose ir rytuose drėgnieji tropiniai miškai, centre – amžinai žaliuojančių ir lapus metančių medžių miškai su savanų ruožais, stalkalniuose – akmeningos pusdykumės.
Taip pat skaitykite
- Tepui
Galerija
- Trys Cerros de Mavicuri kalvos, Kolumbijos rytiniame Gvainijos departamente
- Roraimos kalnas
- Heliamphora chimantensis
- Kajeturo krioklys
