Grūšlaukės dvaras

Grūšlaukės dvaras – buvęs dvaras šiaurinėje - šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, į vakarus nuo Salantų, prie kelių  2305  Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai  ir  2327  Vaineikiai–Grūšlaukė–Medininkai .

Įkurtas 1675 m. didikams Motiejui ir Benediktui Vainoms pasidalinus Salantų dvaro valdas. Grūšlaukės dvarui atiteko Grūšlaukės vaitija su Kumpikų, Juodupėnų, Jakštaičių, Narmantų, Pesčių ir Bajoralių kaimais.

Be minėtų kaimų, 1750 m. dvarui priklausė Buginiai, Kirkšiai, Mažonai, Padvarninkai, Palšiai, Pėtaraičiai, Peldžiai, Serapinai, Šaučikiai ir Urbaičiai.

Po 1861 m. baudžiavos panaikinimo vykdyta žemės reforma dvaro valdas apkarpė, kadangi nemažai dirbamos žemės teko perleisti iš baudžiavos paleistiems valstiečiams. 1870 m. atodirbio prievolę Grūšlaukės dvaro žemėje atlikinėjo Grūšlaukės miestelio, Kumpikų, Erlėnų, Pesčių, Naujųjų Salantų ir Juodupėnų valstiečiai.

Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, 1922 m. dvaro valdos buvo paimtos valstybės nuosavybėn, dvaras išparceliuotas, o žemė išdalinta kumečiams ir iš Grūšlaukės valsčiaus kilusiems Lietuvos kariuomenės savanoriams kūrėjams.

• Motiejus Vaina, 1675 – 1692? m.
• Kazimieras Dominykas Oginskis, 1692 – 1733 m.
• Elena Oginskienė, 1733 – 1739 m.
• Ignotas Oginskis, 1739 – 1775 m.
• Ignotas Jokūbas Masalskis, po 1775 – 1794 m.
• Elena Apolonija Potockienė, 1795 m.
• Vincentas Gavelas Potockis, 1795 – 1806 m.
• Platonas Zubovas, 1806 – 1822 m.
• Mykolas Juozapas Tiškevičius, 1824 – 1839 m.
• Juozapas Mykolas Tiškevičius, 1839 – 1844 m.
• Juozapas Tiškevičius, 1845 – 1891 m.
• Sofija Tiškevičienė, 1891 – 1922 m.