Gegužinė (Kaišiadorys)

Kitos reikšmės – Gegužinė (reikšmės).

Gegužinė
Gegužinės bažnyčia
Gegužinė
55°00′32″š. pl. 24°30′18″r. ilg. / 55.009°š. pl. 24.505°r. ilg. / 55.009; 24.505 (Gegužinė)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija	Palomenės seniūnija
Gyventojai (2021)	47
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Gegužìnė Kilmininkas: Gegužìnės Naudininkas: Gegužìnei Galininkas: Gegužìnę Įnagininkas: Gegužinè Vietininkas: Gegužìnėje
Istoriniai pavadinimai	rus. Гегужинъ

Gegužinė – kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybės šiaurėje, 9 km į šiaurę nuo Palomenės, kairiajame Neries krante, šalia kelio  143  Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys . Kaime stovi tašytų akmenų Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1932 m.), yra kapinaitės. Vakarinė gyvenvietės dalis dar žinoma kaip Senoji Gegužinė.

Kaimas tęsiasi Neries pakrante apie 2 kilometrus, ją skiria 60 km nuo Neries žiočių Kaune. Ties Gegužine į Nerį įteka nedideli Bošės ir Beržės upeliai. Į pietvakarius nuo kaimo plyti Gegužinės miškas (2367 ha). Į vakarus nuo kaimo teka Lomena, į rytus – Laukysta (abu – Neries intakai). Ties Gegužine Neryje yra rėva, ten būta Avino (Barono) akmens, trukdžiusio sielininkams. Netoliese kaimo plyti Gegužinės miškas.

150 m į vakarus nuo Gegužinės 1996 m. rasti senovinės gyvenvietės pėdsakai. Ariamame smėlėtame lauke aptikta grublėtosios ir lygiu paviršiumi lipdytinės keramikos šukių bei geležies šlako. Lauke daug apdegusių ir skaldytų akmenų. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis, matyt, neišliko.

Istorinė Gegužinė plyti kairiajame Neries krante, 3 kilometrų ruože. Senoji Gegužinė yra ten, kur Beržė įteka į Nerį, ten buvo Gegužinės dvaras, kitapus – Gegužinės palivarko vieta. Naujoji Gegužinė – Neries ir Bošės santakoje, susitelkusi apie parapinę Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. Viduramžių LDK žemėlapiuose Gegužinė žymima buvus dešiniajame Neries krante, o ne kairiajame kaip dabar. Gegužinė pirmą kartą archyvuose paminėta XV a. pabaigoje ją valdant didikams Astikams. Kada čia įsikūrė gyvenvietė, vėliau tapusi nemažu centru, neaišku. Žinoma, kad LDK metais Gegužinė kurį laiką buvo net valsčiaus centras. Nuo seno šiame krašte buvo garsūs Čičinskai, Rolevskiai, Vadorackiai, Kasakovskiai, baronai Korfai, dvarininkai Bondzinskiai, Zaleskiai, Dambrauskai, Žižnevskiai, Chodkevičiai (Katkevičiai). Kai kurie jų buvo pagrindiniai keturių čia stovėjusių bažnyčių fundatoriai. Pirmąją medinę bažnyčią 1520 m. pastatydino, parapiją įkūrė, ją nekilnojamu turtu aprūpino Benigna Radvilaitė-Astikienė. Radvilos ir Astikai Gegužinėje nuo seno turėjo savo žemes.

1545 m. Stanislovas Astikavičius visą savo paveldėtą turtą, taip pat ir Gegužinės dvarą paliko savo broliui, Naugardo vaivadai Grigaliui Astikavičiui. Tuo metu Gegužinėje buvo 6 karčemos, vandens malūnas. Pro Gegužinę ėjo senasis Vilniaus–Kėdainių kelias. Veikė muitinė Neries upėje.1795 m. Gegužinės miestelyje buvo 10 sodybų ir 73 gyventojai, taip pat 15 čigonų.

• 
  Gegužinės bažnyčia
• 
  Gegužinė šalia kelio Jonava–Elektrėnai
• 
  Kapinaitės prie kaimo
• 
  Gegužinės kaimas šalia kelio