Gaigalių piliakalnis

Apie piliakalnį Utenos rajone žr. Gaigalių piliakalnis (Utena).

Koordinatės

55°46′15″ š. pl. 25°04′22″ r. ilg. / 55.77083°š. pl. 25.07278°r. ilg.

Vieta

Kupiškio rajonas

Seniūnija

Šimonių seniūnija

Aukštis

9 m

Plotas

29 x 27

Priešpilis

gyvenvietė

Naudotas

I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga -
I tūkstantmetis m.e.

Žvalgytas

1943, 1969

Tirtas

1971, 1980 m.

Gaigalių piliakalnis – piliakalnis (A537K1P) ir gyvenvietė (A537K2P) Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Gaigalių kaimo (Šimonių seniūnija), Šepetos pelkės rytiniame pakraštyje.

Piliakalnis

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. m. e. pabaiga – I tūkst. m. e. m. Įrengtas atskiroje kalvoje, Šepetos pelkės rytiniame pakraštyje. Nupjauto kūgio formos kalvą beveik iš visų pusių juosia mažos pelkės. Šlaitai statūs, apie 9 m aukščio. Viršūnės aikštelė stačiakampio formos, nuapvalintais kampais, 29 x 27 m dydžio. Piliakalnio šiaurės vakarų šlaite, apie 3 m žemiau aikštelės, įrengta 30 m ilgio ir 5–7 m pločio, pietrytiniame šlaite, apie 2,5 m žemiau aikštelės – 40 m ilgio ir 5–6 m pločio terasa. Šios terasos šiaurės rytų šlaite buvo sujungtos trečiąja terasa, kuri apardyta ariant šlaitą.

XIX a. pab. – XX a. pr. Gaigalių piliakalnį aprašė Konstantinas Gukovskis, Fiodoras Pokrovskis, Liudvikas Kšivickis, 1943 m. – Petras Tarasenka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1969 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, tyrinėtas 1971 m. ir 1980 m.

Piliakalnio šiaurinėje ir pietvakarių papėdėse 1980 m. aptikta senovės gyvenvietė, išliko jos kultūrinis sluoksnis. Rasta dviejų molinių dvigubo nupjauto kūgio formos verpstukų dalių, lipdytų puodų šukių gludintu ir grublėtu paviršiumi, puoštų gnaibytiniu ornamentu. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Archeologiniai tyrimai

XX a. pradžioje piliakalnį aprašė Liudvikas Kšivickis, 1943 m. – Petras Tarasenka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1969 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1971 m. ir 1980 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.

Piliakalnio šiaurinėje ir pietvakarių papėdėse 1980 m. aptikta senovės gyvenvietė, išliko jos kultūrinis sluoksnis. Rasta dviejų molinių dvigubo nupjauto kūgio formos verpstukų dalių, lipdytų puodų šukių gludintu ir grublėtu paviršiumi, puoštų gnaibytiniu ornamentu. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. 1989 m. atlikus Gaigalių piliakalnio terasos pjūvį paaiškėjo, kad terasos vietoje senovėje buvo iškastas dabar jau užslinkęs apsauginis griovys, kurio išorėje stovėjo medinė gynybinė siena.

Piliakalnio apsauga

1997 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 23831)^{[neveikianti nuoroda]}, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu.

2024 m. įtrauktas į išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo vietovių sąrašą, ženklinamu UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu.