Funkcionalizmas – XX a. modernizmo ir dizaino kryptis, besiremianti principu, jog objekto formą, struktūrą, konstrukcijas ir medžiagas lemia jo funkcija. Funkcionalizmo architektūra pasižymi laisvu planu, išorės ir vidaus vienove, abstrakčiomis nesudėtingomis formomis. Buvo pritaikytos naujos statybinės medžiagos, gelžbetoninės konstrukcijos, atmesta puošyba.
Istorija
Funkcionalizmo pradžia laikytina XIX a. pabaiga, jis buvo supriešintas su eklektikos ir istorizmo stiliais, kurie pasižymėjo dekoratyvumu, puošyba, formos ir konstrukcijos atsietumu. Norėta harmoningai pritaikyti naujas statybos technologijas, todėl buvo reikalingi nauja raiška, stiliai ir pastatų tipai. Funkcionalistai vadovavosi 1880 m. Čikagos mokyklos architekto L. Salivano šūkiu „Forma seka funkciją“ ir architekto Le Korbiuzjė aforizmu „Namas – tai mašina gyventi“.
Funkcionalizmas tapo savarankiška kryptimi XX a. pirmojoje pusėje, kai Europoje ir Amerikoje suklestėjo pramonė, pramoninė statyba, plėtojosi inžinerija, buvo sukurta naujų statybinių medžiagų. Didžiausias funkcionalizmo centras buvo Vokietijos Bauhauzo mokykla. Čia dirbę architektai V. Gropijus (Vokietija), L. Myzas van der Rohė (JAV), vadovaudamiesi tikslingumo estetikos principais, bandė sukurti naują meno ir technikos sintezę, universalią harmoniją. Funkcionalizmo centrų atsirado ir Nyderlanduose (grupuotė „De Stijl“), Prancūzijoje, JAV, Rusijoje (konstruktyvizmas), Skandinavijoje, Suomijoje.
Po Antrojo pasaulinio karo funkcionalizmas išpopuliarėjo beveik visame pasaulyje, virto tarptautiniu stiliumi. Funkcionalizmo kosmopolitinės nuostatos, nepaisančios istoriškai susiklosčiusių vietinės architektūros tradicijų ir pirmenybę teikiančios universalioms formoms, leido susidaryti unifikuotai (tam tikrais atvejais net abejotinos kokybės) architektūrai. Funkcionalizmas taip pat vadinamas internacionaliniu stiliumi.
Lietuvoje
Svarbiausi funkcionalizmo pastatai Lietuvoje: mokykla Liepkalnio gatvėje (XX a. 3-ias dešimtmetis, lenkų architektas R. Gutas), gyvenamųjų namų kompleksas tarp T. Kosčiuškos ir Olandų gatvių (XX a. 4-as dešimtmetis, abu Vilniuje); funkcionalizmo bruožų turi Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos pastatas Kaune (1936 m., architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis, inžinieriai A. Rozenbliumas, V. Ražaitis; dabar Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas). Funkcionalizmo principais iš dalies rėmėsi ir XX a. 7-ojo dešimtmečio Lietuvos architektūra.