Frazeologizmas (gr. φράση 'posakis'), idioma (gr. ἴδιος 'savo, savotiškas') – pastovus, dažniausiai vaizdingas pasakymas (žodžių junginys), turintis vientisinę reikšmę, neišvedamą iš jį sudarančių žodžių įprastinių reikšmių. Frazeologizmai daugiausiai nagrinėjami mokantis užsienio kalbas (nes sudaro atskirą taisyklių grupę), todėl frazeologizmas arba idioma apibrėžiama taip:
Frazeologizmas – tik tam tikroje kalboje naudojamas posakis, kurio negalima išversti pažodžiui.
Toks apibrėžimas taip pat nėra labai tikslus, nes kai kurios idiomos iš vienų kalbų pereina į kitas, be to, jos charakteringos daugiau nei vienai kalbai.
Kai kurių universalių frazeologizmų pavyzdžiai:
- Dėjau į akį – miegojau.
- Dinderį mušti – dykinėti.
- Galvą pametęs – padrikai skubantis.
- Kaip šuniui penkta koja – nereikalingas papildomas daiktas ar veiksmas.
- Ranka ranką plauna – žmonių palaikymas nešvariuose darbuose.
XIX a. ir XX a. sandūroje ir kai kuriose kalbose dabar vietoj žodžio frazeologizmas buvo naudojamas prancūziškas žodis „idioma“.