Erika Drungytė

1996 m. baigė lituanistikos ir režisūros studijas Klaipėdos universitete. 1995–1996 m. Kaune dirbo mokytoja, 1995–1996 m. dirbo Lietuvos radijuje (vedė laidą „Literatūros akiračiai“). 1998 m. dėstė lietuvių literatūrą Latvijos universitete, 1996–2002 m. – Vytauto Didžiojo universitete. 2002 m. tapo humanitarinių mokslų daktare. 2003–2012 m. dirbo Kauno miesto savivaldybėje. Nuo 2016 m. – kultūrinio žurnalo „Nemunas“ vyriausioji redaktorė. Yra Lietuvos rašytojų ir Lietuvos žurnalistų sąjungų bei LATGA narė.

Erikos Drungytės eilėraščiuose ryški meilės, harmonijos, dvasingumo ilgesio tematika, pabrėžiama teksto ritmika, žodžių fonetiniai ir etimologiniai ryšiai. Vėlesnėje kūryboje išryškinta pilietinė laikysena. Drungytės poezijoje svarbiausia žodžių semantinių laukų sąveika ir kibirkščiavimas. Ši stilistika padeda atskleisti sąvokų (ženklų) genezę ir jų giluminius ryšius.

Parašė kelias dešimtis tekstų dainoms. Populiariausios – Mano kraštas, Dukrai, Romansas dviems.

Eilėraščių rinkiniai

• Tiksli žiema (1998 )
• Ramybės (2003)
• Rūkas ir vėjas (2008)
• Patria (2015)
• Miestas ir kalnas (2020)

Vertimai

• L. Langa. Vienišieji (2008)
• Pavasaris bus kaip visuomet: šiuolaikinės latvių poezijos antologija (2012)
• Mara Zalytė. Penki pirštai (2016)

• Apdovanojimas už geriausią debiutą „Poezijos pavasaryje“ (1997 m.)
• Salomėjos Nėries prizas (2009 m.)
• Festivalio „Poezijos pavasaris“ premija už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą (2010 m.)
• „Varpų“ literatūrinė premija (2015 m.)
• Elenos Mezginaitės premija (2016 m.)
• Antano Baranausko literatūrinė premija (2016 m.)
• Bernardo Brazdžionio literatūros premija (2017 m.)
• Mylimiausias dainų tekstų autorius (2017 m.)
• Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis Tarnaukite Lietuvai (2020 m.)