Eifelio bokštas (pranc. Tour Eiffel) – vienas iš Paryžiaus simbolių, pastatytas 1887–1889 m., kaip laikinas statinys, Paryžiuje, šalia Senos upės kranto. Bokštas buvo statomas 1889 m. rengtai Pasaulinei parodai ir iki 1931 m. buvo aukščiausias pasaulio statinys (301 metras). Statinys priklauso Paryžiaus miestui.
| Eifelio bokštas | |
|---|---|
 | |
| Vieta | Paryžius, Prancūzija |
| Statusas | Pastatytas |
| Architektas | Stephen Sauvestre |
| Statybų pradžia | 1887 |
| Statybų pabaiga | 1889 |
| Rangovas | Gustave Eiffel |
| Atidarymas | 1889 m. kovo 31 d. |
| Paskirtis | Televizijos bokštas, restoranas, stebėjimo bokštas |
| Antena | 324 m |
| Stogas | 300 m |
Istorija
Mintis pastatyti bokštą kilo vokiečių kilmės inžinieriui iš Dižono Gustavui Eifeliui (Gustave Eiffel, 1832–1923 m.). 1889 m. Prancūzijos revoliucijos šimtosioms metinėms paminėti Paryžiuje buvo rengiama Pasaulinė paroda. G. Eifelis, laimėjęs konkursą aukščiausiam pastatui, pažadėjo, kad Prancūzija bus vienintelė šalis, kurios vėliava plevėsuos ant 300 m aukščio stiebo.
Tačiau šiuo projektu pasipiktinusi inteligentija pateikė vadinamą „Trijų šimtų” protestą. Tarp pasirašiusių buvo Ch. Garnier, Operos architektas, kompozitorius Šarlis Guno, rašytojai Aleksandras Diuma (sūnus), Gi de Mopasanas ir kt. Rašytojas Gi de Mopasanas pareiškė, jog Eifelio bokštas subjaurojo Paryžiaus veidą ir stengėsi vaikščioti tomis gatvėmis, iš kur mažiausiai bokštas matyti.
Konstrukcija
Bokštas pastatytas per 2 metus, 2 mėnesius ir 5 dienas. Jo konstrukcijai prireikė 2,5 mln. kniedžių, 18 038 geležies gabalų, 60 tonų dažų. 7300 tonų sveriantis bokštas slegia žemę kaip žmogus, sėdintis ant kėdės (4 kg/cm²).
Eifelio bokšto konstrukcija, atraminių stulpų išlinkimas buvo preciziškai apskaičiuoti: vėjo lenkiamoji ir šlyties jėgos palaipsniui transformuojamos į gniuždymo jėgas, kurias bokšto atramos gali žymiai efektyviau atlaikyti. Eifelio inžinerija buvo tokia tiksli, kad net pučiant stipriausiam vėjui, bokštas nesvyruoja daugiau nei 12 cm. Visi didieji dangoraižiai, pastatyti nuo 1960 m., buvo sukonstruoti beveik tokiu pačiu principu.
Bokšte yra 1665 laipteliai ir trys platformos su apžvalginėmis aikštelėmis ir kavinėmis. Pirmoji aikštelė – 57 m (arba 345 laipteliai), antroji – 115 m, trečioji – 276 m aukštyje (talpina 800 žmonių). Giedromis dienomis iš apžvalgos aikštelių atsiveria 60 km panorama. Su televizijos antenomis, kurios XX a. pradžioje išgelbėjo bokštą nuo sugriovimo, jo aukštis – 320 metrų. 1986 m. bokšte įrengtos natrio lempos, vėliau – švieslentė, rodžiusi senkantį XX a. dienų skaičių.
72 vardai
Gustavas Eifelis ant bokšto šonų išraižė 72 įžymių prancūzų mokslininkų ir inžinierių pavardes. Šie užrašai dvidešimto amžiaus pradžioje buvo uždažyti, bet 1986–1987 metais Société Nouvelle d’exploitation de la Tour Eiffel (kompanija, su kuria buvo sudaryta sutartis valdyti su bokštu susijusius verslo reikalus) juos atkūrė.
Galerija
- Konstrukciniai matmenys
- Pamatų įrengimas. (fotografas Pierre Petit, 1887 m.)
- Kauno geležinkelio tunelio ir geležinkelio tilto statytojas inž. Ernestas Guenas tarp 72 vardų
- Vaizdas iš bokšto į Marso lauką