Dolganų kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama Sibiro šiaurėje (Jakutijoje, Taimyre) gyvenančių dolganų. Labai gimininga jakutų kalbai ir kartais laikoma šios tarme. Kalbančiųjų skaičius – mažiau nei 5000 žmonių.
| Dolganų kalba Долган тыла, һака тыла | |
| Kalbama | Rusija (Jakutija, Krasnojarsko kr.) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 4861 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | Altajaus – tiurkų – šiaurės tiurkų – dolganų |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | dlg |
Dolganų kalba turi 5 šnektas: Norilsko, Piasinos, Avamo, Chatangos ir Popigajaus.
1933 m. sukurtas jakutų kalbos žodynas su paaiškinimais dolganų kalba dolganų mokiniams. 1973 m. išleistas pirmasis literatūrinis leidinys šia kalba – Ogdo Aksionovos eilėraščių rinkinys. 1984 m. išleistas pirmasis dolganų kalbos žodynas. Dabar kalba naudojama Taimyro regiono laikraštyje.
Dolganų kalba naudoja kirilicos pagrindu sukurtą raidyną, kuris nedaug skiriasi nuo jakutų raidyno.
| А а | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ё ё | Ж ж |
| З з | И и | Й й | К к | Һ һ | Л л | М м | Н н |
| Ӈ ӈ | О о | Ө ө | П п | Р р | С с | Т т | У у |
| Ү ү | Ф ф | Х х | Ц ц | Ч ч | Ш ш | Щ щ | Ъ ъ |
| Ы ы | Ь ь | Э э | Ю ю | Я я |
Dolganų leksikai būdingas senosios jakutų kalbos variantas – be politikos, technologijos, mokslo sričių naujadarų. Gausu skolinių iš evenkų ir rusų kalbų.