Ciprijonas Stankūnas

Ciprijonas Stankūnas
Gimė	1895 m. balandžio 18 d. Patuziai, Gintališkės vls., Telšių apskr.., Kauno gub., Rusijos imperija
Mirė	1943 m. balandžio 14 d. (47 metai) Sevpečlagas, Komijos ASSR, Rusijos TFSR, SSRS
Tautybė	lietuvis
Tėvas	Pranas Stonkūnas
Motina	Kotryna Daukšaitė
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas
Veikla	politinis bei visuomenės veikėjas
Partija	Lietuvių tautininkų sąjunga
Žymūs apdovanojimai
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas Lietuvos nepriklausomybės medalis

Ciprijonas Stankūnas (Ciprijonas Stonkūnas, Kipras Stankūnas, 1895 m. balandžio 18 d. (senuoju stiliumi), Tuzų kaimo Patuzių užusienyje, Gintališkės vls., Telšių apskr., Kauno gub., Rusijos imperija – 1943 m. balandžio 14 d. Sevpečlage, Komijos ASSR, Rusijos TFSR, SSRS) – ūkininkas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, Ketvirtojo Seimo atstovas,, Salantų valsčiaus viršaitis, Kretingos apskrities tarybos ir valdybos narys.

Gimė ir augo Gintališkės valsčiaus Patuzių (dab. Tuzų) valstiečių Prano ir Kotrynos Daukšaitės Stonkūnų šeimoje, pakrikštytas Salantų bažnyčioje Ciprijonu.

Mokėsi gimnazijoje, 1913–1914 m. dirbo Zarasų, 1914–1915 m. – Salantų vaistinėse. Per Pirmąjį pasaulinį karą padėjo tėvams ūkininkauti. 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Vilniaus batalione, dalyvavo kovose su lenkais. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms demobilizavosi, grįžo į tėviškę ir ėmėsi ūkininkauti paveldėtame 47,75 ha ūkyje.

Nuo 1920 m. Salantų valsčiaus ir Kretingos apskrities tarybų narys, 1924–1934 m. – Salantų valsčiaus viršaitis, Lietuvių tautininkų sąjungos narys, 1932 m. – Kretingos apskrities ypatingasis tautos atstovas Lietuvos Respublikos prezidentui rinkti, 1934–1940 m. – Kretingos apskrities valdybos narys.

1936 m. VII (Telšių) rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo tautos atstovu nuo Kretingos apskrities. IV Seime dirbo nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m. liepos 1 d. Kadencijos laikotarpiu buvo Žemės reformos įstatymo projektui svarstyti, Namų savininkų skolų mokėjimui palengvinti įstatymo pakeitimo projektui svarstyti, Pasų įstatų pakeitimo projektui svarstyti, Peticijų, Valstybės tarnautojų pensijų ir pašalpų įstatymo pakeitimo projektui ir Karininkų atlyginimo įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijų narys. Ryšiui su Seimu ir rinkėjais palaikyti, apie 1938 m. savo ūkyje įsivedė telefono ryšio liniją, jungusią su Salantų paštu.

Rūpinosi senovės kultūros paveldo išsaugojimu. Vienas iš Kretingos kraštotyros draugijos (1934 m.) ir Kretingos muziejaus (1935 m.) steigėjų, Kretingos muziejaus komiteto narys (1935–1940 m.).

Už nuopelnus apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

1940 m. liepos 12 d. suimtas, kalintas Telšių ir Lukiškių kalėjimuose. Valstybė iš jo ūkio 1940 m. pab. atėmė 17,75 ha žemės, kurią Salantų valsčiaus Žemės komisija išdalino 4 mažažemiams ir bežemiams.

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato Ypatingojo pasitarimo 1941 m. nuteistas 8 metams lagerio. Iš Lukiškių kalėjimo išvežtas į Vologdą. Vėliau perkeltas į Sevpečlagą, Komijos ASSR, kuriame 1943 m. mirė.