Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

Chmelniko mūšis (ukr. Битва під Хмільником, rus. Битва под Хмельником) – 1659 m. lapkričio 26 d. (lapkričio 16 d. pagal Rusijos carystėje naudotą Julijaus kalen

Chmelniko mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chmelniko mūšis
Priklauso: ATR–Rusijos karas (1654–1667)
Chmelnikas
Chmelnikas
Chmelniko vieta dabartinės Ukrainos žemėlapyje

Data 1659 m. lapkričio 26 d. (lapkričio 16 d. pagal Julijaus kalendorių)
Vieta Chmelnikas (dab. Ukrainos Vinicos sritis)
Rezultatas Rusijos pajėgų pergalė
Konflikto šalys
Abiejų Tautų Respublika / Lenkijos karalystė
Etmonatas
Rusijos carystė
Etmonatas
Vadovai ir kariniai vadai
Ivanas Vygovskis
Andžejus Potockis
Jonas Frederikas Sapiega
Petro Dorošenka #
Vasilijus Šeremetjevas
Jakimas Somka
Vasilijus Zolotarenka

Chmelniko mūšis (ukr. Битва під Хмільником, rus. Битва под Хмельником) – 1659 m. lapkričio 26 d. (lapkričio 16 d. pagal Rusijos carystėje naudotą Julijaus kalendorių) vykusios Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos carystės bei Etmonato karinių pajėgų kautynės, vienas 1654–1667 m. ATR–Rusijos karo ir Etmonato vidaus karo, laikotarpio, Ukrainos istorijoje įvardijamo kaip „Griūtis“ (ukr. Руїна) mūšių.

Kazokų etmonas Ivanas Vygovskis, 1659 m. rugsėjo 11 d. naujuoju etmonu išrinkus Jurijų Chmelnickį ir kazokų vyresnybei jį išvijus, su savo šalininkais pasitraukė į Podolės miestą Chmelniką (Chmilnik, dab. Ukrainos Vinycos sritis), kur laukė pasiuntinio iš Varšuvos ir lenkų dalinių pagalbos. Kituose šaltiniuose nurodoma, kad I. Vygovskis išdavė Rusijos carą.

Prie Chmelniko jį pasivijo jungtinė caro ir Etmonato pajėgų kariuomenė, vadovaujama bajoro ir rusų paskirto Kijevo vaivados Vasilijaus Šeremetjevo, taip pat Vygovskio priešininkų kazokų pajėgos, kurioms vadovavo Perejaslavo pulkininkas Jakimas Somka ir Nižyno pulkininkas Vasilijus Zolotarenka.

Mūšyje, įvykusiame 1659 m. lapkričio 16 d., jungtinės pajėgos sugebėjo nugalėti Vygovskį, taip pat jam į pagalbą atvykusius Andžėjaus Potockio ir Jono Frederiko Sapiegos vadovaujamus ATR (Lenkijos karalystės) dalinius. Tarp į rusų rankas patekusių belaisvių buvo Prilukų pulkininkas ir būsimasis kazokų etmonas Petro Dorošenka.

Po pralaimėjimo prie Chmelniko, galutinai netekęs savo ginkluotų šalininkų, I. Vygovskis atsisakė ambicijų vadovauti ukrainiečių mėginimams kurti savarankišką valstybę ir prisidėjo prie ATR pajėgų.

Viršus