Cheminis ryšys – sąveika tarp atomų, sąlygojanti molekulių ir kristalų susidarymą. Reakcijos metu jungiantis skirtingų elementų atomams tarp jų susidaro elektrostatinis cheminis ryšys. Šis ryšys atsiranda tarp priešingą elektros krūvį turinčių dalelių. Suartėjus dviem atomams, vienos dalelės elektronai traukia kitos dalelės branduolį ir atvirkščiai. Per daug suartėjus atomams tarp jų pradeda veikti stūmos jėgos. Nusistovėjus pusiausvyrai tarp atomų susidaro cheminis ryšys. Ryšio stiprumą nusako ryšio energija - energijos kiekis, kuris yra reikalingas norint sudaryti ryšį.
Elemento atomai tarpusavyje jungiasi keturių tipų cheminiais ryšiais:
- Joninis ryšys – ryšys tarp skirtingų krūvių jonų. Joninis ryšys tarp dviejų vieninių medžiagų atsiranda tuomet, kai jų elektroneigiamumo skirtumas didesnis už 1,5-1,6. Esant šiam ryšiui viena medžiaga junginyje turi elektronų perteklių, o kita- trūkumą.
- Kovalentinis ryšys – cheminis ryšys tarp dviejų medžiagų, kai jų elektroneigiamumo skirtumas mažesnis už 1,5-1,6. Nepolinis ryšys susidaro tarp to paties elemento atomų, o polinis- tarp skirtingų.
- Metališkasis ryšys pasireiškia tik tarp metalų. Šis ryšys jungia metalų jonus metalų kristaluose. Kadangi valentiniai atomų elektronai netvarkingai juda kristale tarp atomų, metalo atomai tampa teigiamais jonais. Dėl netvarkingo valentinių elektronų judėjimo metalai yra palyginus laidūs elektros srovei.
- Vandenilinis ryšys susidaro tarp vandenilio atomų, sudarančių kovalentinį polinį ryšį su kita medžiaga, ir kitos (polinės) molekulės medžiagos, turinčios bent vieną pilną elektronų porą, nedalyvaujančią jokiuose cheminiuose ryšiuose.
 | Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |