Budelių piliakalnis

Koordinatės

54°55′48.3″ š. pl. 24°41′3.1″ r. ilg. / 54.930083°š. pl. 24.684194°r. ilg.

Vieta

Kaišiadorių rajonas

Seniūnija

Žaslių seniūnija

Aukštis

25-26 m

Plotas

24x13

Naudotas

I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia

Žvalgytas

1921, 1971

Kultūros vertybių registras

Kodas

AR310/23715, 23716, 5028/A302KP

Budelių piliakalnis su gyvenviete, Skarbo Kalnas – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23716) Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Budelių, Žaslių seniūnija.

Pasiekiamas iš kelio 1802 Kaišiadorys–Stabintiškės–Čiobiškis , ties jo didesniu posūkiu į kairę Savarinės kaime pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, per laukus – 850 m. Nesunkiai randamas kitu keliu, nusileidus į Neries slėnį, nuo kryžkelės ties Budeliais ir Padaliais (stovi kryžius, autobusų stotelė). Nuo čia važiuojama apie 2 km žvyrkeliu palei Nerį prieš srovę (į pietryčius), toliau gruntkeliu. Kalno prieigose į Nerį teka mažas upelis (padėtas rąstų paklotas praėjimui). Nuorodų nėra (2017 m. duomenimis).

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas Neries kairiajame krante esančiame kyšulyje, suformuotame dviejų gilių daubų, iš kurių šiaurės vakarine teka Ravo upelis. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 24x13 m dydžio. Vakariniame aikštelės krašte supiltas kūgio formos 6 m aukščio, 30 m pločio pylimas 9,5 m aukščio išoriniu šlaitu, kurio papėdėje iškastas 11 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Aikštelės rytiniame gale supiltas 0,7 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 2 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas 1,5 m aukščio, 11 m pločio antrasis pylimas, kurio išorinis 1,8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,5 m gylio antrąjį griovį, už jo kyla 0,5 m aukščio, 4 m pločio trečias pylimas. Šoninių šlaitų aukštis – iki 25-26 m.

Aikštelė dirvonuoja, šlaitai užauga atželiančiais krūmais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 105 993 m².

Tyrimai

1921 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1971 m. – Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra 3 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako.