Bubių-Padubysio miškai

Plotas 3600 ha; mišku apaugę 2980 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas 2140 ha; priklauso Šiaulių miškų urėdijos Bubių ir Pageluvio girininkijoms. Sudaro Bubių, Karauskių, Mirskiškės, Padubysio, Paraudžių, Padeglių, Pabijočių ir Zuikiškės miškai. Visi miškai įeina į Kurtuvėnų regioninio parko teritoriją.

Šiaurinė dalis siekia Pavėžupio žuvininkystės tvenkinius, šiaurės rytinė ir pietryčių dalis – Dubysą, vakarinė – Dambos ežerą, pietvakarinė – Kurtuvos upelį, prie kurio įrengta keletas tvenkinių. Pietvakarinėje masyvo dalyje yra tvenkinių, daug ežerų, ežerėlių. Iš jų didesni: Bijotė (66 ha), Geluva (18 ha). Per šiaurinę dalį teka Raudos upelis. Paviršius kalvotas, vaizdingas.

Augavietės nederlingos ir derlingos normalaus drėgnumo bei užmirkusios. 38 % miškų yra ekosistemų apsaugos, 23 % rekreaciniai, 35 % apsauginiai, 4 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 11 %. Pušynų yra 32 %, eglynų 31 %, beržynų 31 %, juodalksnynų, drebulynų ir baltalksnynų – po 2 %. Jaunuolynai sudaro 18 %, pusamžiai miškai 50 %, pribręstantys 23 %, brandūs 9 %. Medynų vidutinis amžius 54 m., bonitetas II, O, skalsumas 0,7, tūris 200 m³/ha, kasmet priauga 4,7 m³/ha.

Yra daug uoginių ir vaistinių augalų, randama retų ir saugomų augalų bei gyvūnų rūšių. Gamtos paminklai – Šešialiemenė eglė (53 kvartale), Storoji pušis (59 kvartale).

1944–1945 m. Bubių-Padubysio miškuose veikė LLA Šiaulių apygardos Stumbro rinktinės partizanų kuopa. Vėliau iš jų susidarė Vytauto Didžiojo rinktinė. 1947–1948 m. veikė „Atžalyno“ rinktinė, 1948–1951 m. Prisikėlimo apygardos Žalioji rinktinė.

• 
  Bubių-Padubysio miškai
• 
  Bubių-Padubysio miškai
• 
  Bubių-Padubysio miškai
• 
  Bubių-Padubysio miškai (Paraudžių miškas)
• 
  Bubių-Padubysio miškai (Paraudžių miškas)
• 
  Bubių-Padubysio miškai (Dubysa)
• 
  Bubių-Padubysio miškai (pelkė Paraudžių miške)
• 
  Bubių-Padubysio miškai