Bromės kultūra

Bromės kultūra
← 11500 m. pr. m. e. – 10500 m. pr. m. e. →
Dab. valstybės	Šiaurės Vokietija, Lenkija, Danija, Pietų Švedija, Lietuva, Gudija
Ist. regionas	šiaurės Europa
Amžius	Vėlyvasis paleolitas

Bromės kultūra arba Bromės-Liungbiu kultūra – finalinio paleolito archeologinė kultūra. Pavadinta pagal Bromės ir Nore Liungbiu gyvenvietes (Danija).

Bromės kultūra datuojama aleriodo viduriu – vėlyvojo driaso pradžios laikotarpiu (11500–10500 m. pr. m. e.), plito Šiaurės Europoje – nuo Pietų Skandinavijos ir Šiaurės Vokietijos vakaruose iki Volgos bei Dniepro aukštupių rytuose. Lietuvoje žinoma daugiau kaip 30 Bromės kultūros gyvenviečių – Margių Sala (Margių stovyklavietės ir gyvenvietės), Derežnyčios stovyklavietės, 8 Mergežerio stovyklavietės ir gyvenvietės, Vilniaus stovyklavietė ir kitos bei titnago gavybos ir apdirbimo vietų (Ežeryno titnago kasyklos, Titno ežero titnago kasimo ir apdirbimo vieta; Varėnos rajono savivaldybės teritorija).

Bromės kultūros genezė siejama su Federmeserio kultūra ir vėlyvąja Hamburgo kultūra. Skiriami du Bromės kultūros etapai: klasikinis ir vėlyvasis. Jai būdingas Liungbiu tipo kaplys (kirvis), gamintas iš šiaurinio elnio rago. Gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko augalinį maistą. Naudojo titnaginius dirbinius – ruošiniai jų gamybai kieto skėlimo technika buvo nuskeliami nuo vienagalių skaldytinių – masyvius plačia ir stora įkote antgalius, galinius gremžtukus, įstrižai retušuotus ir dviem kryptimis nuskeltus rėžtukus, retušuotas skeltes bei nuoskalas. Bromės kultūrą pakeitė Arensburgo kultūra.