Kitos reikšmės – Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.
54°36′05″š. pl. 24°02′02″r. ilg. / 54.6015°š. pl. 24.0339°r. ilg.
Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčia  | |
|---|---|
 | |
| Bažnyčia 2009 m. | |
| Arkivyskupija | Vilniaus |
| Vyskupija | Kaišiadorių |
| Dekanatas | Birštono |
| Savivaldybė | Birštono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Birštonas |
| Adresas | Birutės g. 14 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta | 1909 m. |
| Stilius | neogotika |
| Klebonas | Rimvydas Jurkevičius (2025) |
 | |
Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Birštone, dešiniajame Nemuno krante. Manoma, kad tai ketvirtoji bažnyčia miesto istorijoje.
Istorija
Manoma, kad Birštone bažnyčia jau buvo 1529 m., nes jis šaltiniuose vadinamas miestu. 1609 m. seniūnas įpareigotas atstatyti sunykusią Birštono bažnyčią, kuriai buvo dovanoti 2 valakai žemės. Pirmoji Birštono bažnyčia, tikėtina, stovėjo jau 1529 m., bet sunyko, nes rezidencijos valdytojai nebuvo uolūs katalikai. Kai Birštonas atiteko pamaldiems vengrų kilmės didikams Kasparui Horvatui ir jo žmonai Kotrynai Užali, 1609 m. ATR valdovas Zigmantas Vaza pasirašė fundaciją naujos bažnyčios statybai.
1643 m. bažnyčiai dovanotas Žydeikonių kaimas ir įpareigota laikyti pamaldas. Anksčiau buvusi parapija tapo filija. Manoma, kad 1655 m. bažnyčia sudegė kovų su švedais ir rusais metu, kadangi 1674 m. vėl įpareigota atstatyti. 1669, 1717 ir 1744 m. nurodyta filija. 1782 m. bažnyčios vietoje stovėjo kryžius. 1787 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia dabartinės Jono Basanavičiaus aikštės vietoje. Lėšų skyrė Prienų seniūnas K. Sapiega. 1795 m. atkurta parapija. XVIII a. Birštone buvo parapinė mokykla.
1900 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas (architektas Vaclovas Michnevičius), statybas organizavo klebonas Albertas Urbša. Jam 1904 m. mirus, naujasis klebonas Jonas Karvelis su parapijiečiais iki 1909 m. pastatė ir įšventino dabartinę bažnyčią. Statybą prižiūrėjo architektas Edmundas Emilijonas Frykas. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.
Pas kleboną Joną Jonį 1956 m. apsigyveno iš įkalinimo Mordvijoje grįžęs Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis. Birštonas tapo Kaišiadorių vyskupijos būstine. 1957 m. klebonijoje vyskupas T. Matulionis konsekravo vyskupu Vincentą Sladkevičių. Po to klebonas J. Jonys buvo suimtas ir ištremtas 4 metams į Mordoviją. 1958 m. į Šeduvą ištremtas ir vyskupas Teofilius Matulionis.
Architektūra
Bažnyčia neogotikinė, su aukštu bokštu. Vidus 3 navų, skliautuotas, grindys iš akmens plokščių, mozaikinės. Šventorių juosia žema mūro tvora.