Berlyno mūšis

Berlyno mūšis
Priklauso: Antrojo pasaulinio karo Rytų frontas
Brandenburgo vartai tarp Berlyno griuvėsių (1945 m. birželio mėn.)
Data 1945 m. balandžio 16 – gegužės 2 d. Vieta Berlynas, Vokietija Rezultatas Sovietų pergalė
Konflikto šalys
Sovietų Sąjunga Lenkija	Vokietija
Vadovai ir kariniai vadai
Georgijus Žukovas Konstantinas Rokosovskis Ivanas Konevas	Adolfas Hitleris Alfredas Jodlis
Pajėgos
2 500 000 karių 6 250 tankų ir savaeigių pabūklų 7 500 lėktuvų 41 600 patrankų ir minosvaidžių	1 000 000 karių 1 530 tankų ir savaeigių pabūklų 3 300 lėktuvų 10 400 patrankų ir minosvaidžių
Nuostoliai
81 116 žuvo arba dingo 280 251 sužeista	220 000 sužeista 22 000 civilių žuvo

Berlyno mūšis (arba Berlyno operacija) – viena didžiausių puolamųjų operacijų per paskutinį Antrojo pasaulinio karo etapą Europoje. Mūšis vyko Berlyne 1945 m. balandžio 16 – gegužės 2 d. Mūšio pabaigoje Raudonoji armija kartu su lenkų pajėgomis užėmė miestą ir privertė kapituliuoti Vokietijos pajėgas.

Berlyno karinė grupuotė buvo puolama Raudonosios armijos 1-ojo Baltarusijos, 2-ojo Baltarusijos ir 1-ojo Ukrainos frontų. Šiems frontams taip pat priklausė dvi lenkų armijos. Iš viso mūšiui buvo sutelkta apie 2,5 mln. karių, 6 250 tankų ir savaeigių pabūklų, 7 500 lėktuvų, 41 600 patrankų ir minosvaidžių. Sovietai siekė suskaldyti Berlyno grupuotę, apsupti ir sunaikinti dalimis. Berlynui ginti nacistinė valdžia metė apie 1 mln. vokiečių karių, 1 530 tankų ir savaeigių pabūklų, apie 3300 lėktuvų bei 10 400 patrankų ir minosvaidžių.

Pirmojo mūšio etapo metu (balandžio 16–25 d.) 1-asis Baltarusijos frontas balandžio 16 d., nors ir patirdamas didelių nuostolių, sudavė vokiečiams svarbiausią smūgį Zelovo aukštumų kryptimi. Tuo tarpu 1-asis Ukrainos frontas didino puolimą ties Neisės upe. 2-asis Baltarusijos frontas balandžio 20 d. puolė Ščecino kryptimi. Balandžio 21 d. sovietų kariuomenė įsiveržė į Berlyną. 1-asis Baltarusijos ir 1-asis Ukrainos frontai balandžio 24 d. susijungė miesto pietrytiniame pakraštyje, suskaldydami Vermachto Berlyno grupuotę ir apsupdami pagrindines jos 9‑os armijos ir 4‑os tankų armijos jėgas, kurios buvo į pietryčius nuo Berlyno. Balandžio 25 d. Raudonoji armija apsupo Berlyną, kuriame tebesikovė apie 200 000 vokiečių karių.

Per antrąjį mūšio etapą (balandžio 25 – gegužės 2 d.) pradėta naikinti apsuptą Berlyno grupuotę. Balandžio 30 d. buvo užimtas Reichstagas, nusižudė Hitleris. Gegužės 2 d. Berlyno įgulos liekanos kapituliavo. Vykstant mūšiams dėl Berlyno SSRS kariuomenė vykdė puolimą ir vakarų kryptimi.

1945 m. gegužės 8 d. vakare Berlyne Vokietijos kariuomenės vadovybės atstovai pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. Tai reiškė Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje.