Beržtai (Baltarusija)

Beržtai bltr. Бершты, rus. Бершты
Beržtų cerkvė
Beržtai 53°51′25″š. pl. 24°23′42″r. ilg. / 53.857°š. pl. 24.395°r. ilg. / 53.857; 24.395 (Beržtai (Ščiutinas))
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Ščiutino rajonas
Gyventojų (2019)	113

Béržtai (bltr. Бершты, rus. Бершты) – kaimas Baltarusijoje, Gardino srityje, Ščiutino rajone. Įsikūręs Astrynos kaimiškojoje apylinkėje, 40 km į šiaurės rytus nuo Gardino, 5 km nuo Lietuvos sienos. Pro kaimą teka Katra, šalia telkšo Beržtų ežeras (Beržtas), aplink veši šilai (Gudų giria), gausu pelkių. Ateina kelias iš Novy Dvoro. Stovi medinė Šv. Paraskevos cerkvė (1816 m.), buvęs administracijos pastatas. Apylinkėse kasamos durpės (įmonė „Verteliški“), į durpyną nutiestas siaurasis geležinkelis.

Beržtai pirmąsyk minimi 1460 m. kaip didžiojo kunigaikščio valda Gardino apskrityje. XV a. antroje pusėje čia lankydavosi LDK kunigaikščiai Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras, 1496 m. Beržtuose posėdžiavo LDK seimas. 1633 m. Beržtuose medžiojo karalius Vladislovas Vaza. Motiejus Sarbievijus medžioklę Beržtų miškuose aprašė poemoje Silvi ludia („Miško nuotykiai“).

XVIII a. pabaigoje kraštas atiteko Rusijai, 1819 m. pastatyta cerkvė. 1863 m. Beržtų apylinkėse veikė A. Lenkevičiaus sukilėliai. 1885 m. Beržtuose gyveno 933 žmonės, veikė valsčiaus valdyba, cerkvė, felčerių punktas, valdinė mokykla. XIX a. buvo Gardino apskrities kaimas, Beržtų valsčiaus centras.

1921–1939 m. priklausė Lenkijai, buvo Beržtų valsčiaus centras. TSRS laikais Beržtai buvo apylinkės centras. Iki 2001 m. veikė tarybinis ūkis. 2002 m. Beržtų apylinkė panaikinta, 2002–2013 m. priklausė Novy Dvoro apylinkei.