Kaip atskiri politiniai vienetai susikūrė 1918 m. 1940 m. aneksuotos TSRS. Nepriklausomybę atkūrė 1990–1991 m.

Pagrindinis straipsnis – Baltijos tigrai.

Baltijos šalių ekonomika 2000–2006 m. augo sparčiausiai Europoje. 2006 m. Estijos BVP išaugo 11,2 %, Latvijos – 11,9 %, Lietuvos – 7,5 %. Visose trijose šalyse 2006 m. vasarį nedarbo lygis nukrito žemiau Europos Sąjungos vidurkio.

Atkūrus nepriklausomybę, Baltijos šalyse kilo ekonominių problemų. Smuko demografiniai rodikliai, sumažėjo gimstamumas, padidėjo mirtingumas. Gyventojų prieaugis tapo neigiamas.

Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomika kyla, gerėja žmonių gyvenimo lygis, tačiau gimstamumas išlieka labai mažas. Prognozuojama, kad iki XXI a. vidurio gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės ketvirtadaliu, Latvijoje ir Estijoje – trečdaliu.

Baltijos šalys neturi didelių naftos, gamtinių dujų ar akmens anglių telkinių. Taigi didžiąją išteklių dalį įsiveža iš kitų valstybių. Dėl ypatingos geografinės padėties daugiausia žaliavų šios šalys importuoja iš Rusijos. 1964 m. Latvijoje mažame Adzės miestelyje, netoli Gudeniekų kaimo, išgauta nafta. Vėliau naftos paieška buvo tęsiama Baltijos jūros šelfe, kur atrasta keletas perspektyvių naftos gavimo vietovių. TSRS laikais išgręžti 93 tyrimo gręžiniai. Naftos gręžiniai nebuvo eksploatuojami, nes iš Rusijos atsigabenti naftą atsiėjo pigiau. Didesnio dėmesio naftos gręžiniai sulaukė Latvijai atgavus nepriklausomybę 1991 metais. Buvo kilęs net diplomatinio pobūdžio „karas” su Lietuva dėl naftos atsargų Baltijos jūroje. Pagal įvairius vertinimus Latvijos naftos atsargos svyruoja nuo 250 iki 730 milijonų barelių.

Estija ir Lietuva pagamina daug elektros energijos, Latvija – gerokai mažiau. Estijoje didelę reikšmę turi vietinės naudingosios iškasenos – skalūnai, kurių gavybą ir naudojimą Estija rengiasi didinti.

Iki 2009 m. Lietuvoje apie 70 % visos elektros energijos pagamindavo Ignalinos atominė elektrinė. Sustabdžius elektrinės veiklą, energiją gamina šiluminės, vandens, vėjo ir saulės jėgainės.

Didžiąją Latvijos elektros energijos dalį gamina Dauguvos upėje įrengtos galingos vandens jėgainės. Likusią dalį šalis importuoja iš Lietuvos ir kitų valstybių.

2007 m. pradėtas tarpvalstybinis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektas, kuriuo siekiama atskirti šalių elektros tinklus nuo BRELL žiedo ir sinchronizuoti su Kontinentiniu Europos tinklu. 2019 m. birželio 20 d. Europos Komisijos vadovai Briuselyje patvirtino darbų kalendorių, kaip Baltijos šalių elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa.

	Estija	Latvija	Lietuva	Iš viso
Herbas				N/A
Vėliava				N/A
Sostinė	Talinas	Ryga	Vilnius	N/A
Nepriklausomybė	Iki XIII a. 1918 m. vasario 24 d. Atkurta 1991 m. rugpjūčio 20 d.	Iki XIII a. 1918 m. lapkričio 18 d. Atkurta 1991 m. rugpjūčio 20 d.	Iki XVIII a. 1918 m. vasario 16 d. Atkurta 1990 m. kovo 11 d.	N/A
Politinė sistema	Parlamentinė respublika	Parlamentinė respublika	Pusiau prezidentinė respublika	N/A
Parlamentas	Riigikogu	Saeima	Seimas	N/A
Prezidentas	Alar Karis	Egils Levits	Gitanas Nausėda	N/A
Gyventojų (2021)	1 328 000	1 893 000	2 810 000	~6 031 000
Plotas	45 339 km²	64 589 km²	65 300 km²	175 228 km²
Tankumas	30,9 žm./km²	29 žm./km²	43 žm./km²	34 žm./km²
Vandens (%)	4,56 %	1,5 %	1,35 %	2,47 %
BVP (nominalus) (2021)	30,660 mlrd. €	32,917 mlrd. €	55,326 mlrd. €	118,902 mlrd. €
BVP (nominalus) 1 gyv. (2021)	23 060 €	17 480 €	19 740 €	~19 715 €
Karinis biudžetas (2022)	748 mln. €	758 mln. €	1,2 mlrd. €	2,7 mlrd. €
Gini indeksas (2019)	30.5	35.2	35.4	N/A
ŽSRI (2019)	0.882 (Labai aukštas)	0.854 (Labai aukštas)	0.869 (Labai aukštas)	N/A
Interneto kodas	.ee	.lv	.lt	N/A
Telefono kodas	+372	+371	+370	N/A

Pagrindinis sąrašas – Baltijos valstybių didžiausi miestai

Vieta	Miestas	Šalis	Miesto gyventojų skaičius 2021 m. prdž.	Miesto gyventojų skaičių buvęs 1989 m.
1	Ryga	Latvija	614 618	910 455
2	Vilnius	Lietuva	559 421	576 700
3	Talinas	Estija	438 341	478 974
4	Kaunas	Lietuva	293 277	419 745
5	Klaipėda	Lietuva	149 056	202 929
6	Šiauliai	Lietuva	101 884	145 629
7	Tartu	Estija	91 407	113 977
8	Panevėžys	Lietuva	84 613	126 483
9	Daugpilis	Latvija	80 627	129 000
10	Liepoja	Latvija	67 964	114 486

Didžiausi miestai pagal etninių gyventojų (lietuvių, latvių, estų) skaičių (2021 metai):

1. Vilnius(373 513)
2. Ryga (287 149)
3. Kaunas (282 023)
4. Talinas (233 520)
5. Klaipėda (135 557)
6. Šiauliai (120 263)
7. Panevėžys (113 585)
8. Tartu (76 227)
9. Alytus (66 390)
10. Marijampolė (44 555)