Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma
  • Vikipedija
  • Muzika

Balstogės apskritis (lenk. Powiat białostocki) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Apskrities centras - Balstogė. Apskritis ribojasi su Bi

Balstogės apskritis

  • Pagrindinis puslapis
  • Balstogės apskritis
Apie 1807–1939 m. egzistavusią apskritį žr. Balstogės apskritis (1807-1939).

Balstogės apskritis (lenk. Powiat białostocki) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Apskrities centras - Balstogė. Apskritis ribojasi su Bielsko, Hainuvkos, Lomžos, Monkų, Sokulkos, Mazovijos Vysokio, Zambruvo apskritimis ir Gudija.

Balstogės apskritis
lenk. Powiat białostocki
ValstybėLenkijos vėliava Lenkija
VaivadijaPalenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Administracinis centrasBalstogė
Gyventojų (2005)139 434
Plotas2 984,64 km²
Tankumas (2005)47 žm./km²
Teritorijos kodasBIA
Tinklalapiswww.powiatbialostocki.pl/

Turinys

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.XIII a.-XIV a. visas šias žemes, išskyrus dabartinio Zavadų valsčiaus žemes, užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. vakarinė apskrities dalis priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos vakarinė apskrities dalis priklausė Palenkės vaivadijai, o rytinė Trakų vaivadijai ir Naugarduko vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. vakarinė apskrities dalis buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose, o rytinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijos ir Naugarduko vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. vakarinė dalis priklausė Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, 1807–1842 m. Rusijos imperijos, Balstogės sričiai. Rytinė dalis 1795–1796 m. Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. Gardino gubernijai. 1842 m. prie Gardino gubernijos prijungta ir Balstogės sritis. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. Nuo 1954 m. iki 1975 m. dalis apskrities valsčių priklausė Lapų apskričiai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 2001 m. rugsėjo 20 d. pradėtas naudoti Balstogės apskrities herbas.

Administracinis suskirstymas

Apskrityje yra 15 valsčių:

ValsčiusTipasPlotas, km²Gyventojai (2006)Centras
Balstogės Čarnos valsčiusmiesto-kaimo206,511 692Balstogės Čarna
Choroščiaus valsčiusmiesto-kaimo163,512 957Choroščius
Didžiojo Dobžynevo valsčiuskaimo160,77 933Didysis Dobžynevas
Grudeko valsčiuskaimo430,65 740Grudekas
Juchnoveco valsčiuskaimo172,113 421Juchnovecas
Lapų valsčiusmiesto-kaimo127,623 132Lapos
Michalovo valsčiusmiesto-kaimo409,27 263Michalovas
Posventnės valsčiuskaimo114,33 761Posventnė
Supraslio valsčiusmiesto-kaimo188,012 780Supraslis
Suražo valsčiusmiesto-kaimo76,62 038Suražas
Tykocino valsčiusmiesto-kaimo207,36 477Tykocinas
Turosnės valsčiuskaimo140,35 348Turosnė
Vasilkuvo valsčiusmiesto-kaimo127,212 790Vasilkuvas
Zabluduvo valsčiusmiesto-kaimo339,88 451Zabluduvas
Zavadų valsčiuskaimo112,73 014Zavadai

Gyventojai

Pagal 1921 m. lenkų atlikto surašymo duomenis apskrityje gyveno 186,754 žmonės, iš kurių: 129,691 (69,4%) lenkai, 47,048 (25,2%) žydai, 6,016 (3,2%) gudai, 2,043 (1,1%) vokiečiai, 1,784 (1,0%) rusai, 56 lietuviai, 49 rusėnai, 22 latviai, 16 čekai, 5 estai, 5 prancūzai, 4 anglai, 3 serbai, 2 amerikiečiai, 2 rumunai, 1 jugoslavas, 1 slovakas, 1 šveicaras, 1 italas ir 4 nenurodė tautybės.

Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:

AprašymasBendraiMoterysVyrai
Bendrai139 434100%70 58050,6%68 85449,4%
Miestai50 227100%25 84351,5%24 38448,5%
Kaimai89 207100%44 73750,1%44 47049,9%

Pagal 1921 m. atlikto surašymo duomenis apskrityje buvo 113 491 (60,8%) katalikų, 51 087 (27,4%) judaistų, 18 295 (9,8%) stačiatikių, 3 347 (1,8%) protestantų, 415 graikų katalikų, 33 baptistų, 20 musulmonų, 5 adventistai, 4 pagonys, 3 armėnų tikėjimo ir 54 nenurodė tikėjimo.

←Kitas įrašasAnkstesnis įrašas→
Labiausiai skaitoma - Vikipedija
  • Balandis 06, 2026

    Panevėžio valsčius

  • Balandis 06, 2026

    Samodų kalbos

  • Balandis 05, 2026

    Baltijos asamblėja

  • Kovas 24, 2026

    Pasaulinis vandenynas

  • Balandis 04, 2026

    Anykščių RP

Studija

  • Vikipedija
  • Muzika

Naujienlaiškio prenumerata

Susisiekti
Susisiekite su mumis
© 2025 www.wikimap.lt-lt.nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Viršus