Mokėjimo kortelė arba banko kortelė – atsiskaitomoji negrynaisiais pinigais priemonė. Atsiskaitant kortelėmis, už prekes ar paslaugas jų pardavėjui tiesiogiai sumoka kliento bankas.
Klientas yra identifikuojamas pagal kortelės magnetinėje juostelėje ar luste esančią informaciją, arba pagal ant kortelės užrašytus duomenis – ją išleidusią organizaciją, numerį, galiojimo laiką, naudotojo vardą ir pavardę, papildomą internetinį kodą. Atsiskaitant kortelėmis, paprastai reikalaujama pasirašyti ant pirkimo čekio (magnetinių kortelių naudotojams) ar įvesti kortelės PIN kodą (lustinių kortelių naudotojams). Magnetines korteles sparčiai keičia lustinės (naujausios turi bekontaktinio atsiskaitymo funkciją) bei virtualios kortelelės, kurios duomenys yra saugomi išmaniuosiuose telefonuose ar laikrodžiuose (atsiskaitymas gali būti autentifikuojamas biometriniu būdu).
Tiek lustinės, tiek virtualios kortelės gali būti susietos su „Apple Pay“, „Google Pay“ ar „PayPal“ paskyra. Didžioji dauguma bankų išduotų kortelių pasaulyje palaiko „Visa“ ir „MasterCard“ bendrovių tinklas.
Mokėjimo kortelių rūšys
Pagal kreditingumo tipą
- Kredito kortelė – kortelė, paprastai išduodama su kredito limitu, t. y. su galimybe išleisti daugiau pinigų, nei yra sąskaitoje.
- Debeto kortelė – kortelė, paprastai išduodama be kredito limito, t. y. be galimybės išleisti daugiau pinigų, nei yra sąskaitoje.
Esminis skirtumas tarp šių kortelių rūšių – tai kad su kreditinėmis kortelėmis bankai paprastai siūlo papildomų privilegijų (ypač JAV). Debeto kortelių naudojimo mokesčiai paprastai yra mažesni, nei kreditinių kortelių.