Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma
  • Vikipedija
  • Muzika

Vytautas Arūnas Žebriūnas (1930 m. rugpjūčio 8 d. Kaune – 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje) – Lietuvos kino režisierius, scenarijų autorius.

Arūnas Žebriūnas

  • Pagrindinis puslapis
  • Arūnas Žebriūnas

Vytautas Arūnas Žebriūnas (1930 m. rugpjūčio 8 d. Kaune – 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje) – Lietuvos kino režisierius, scenarijų autorius.

Arūnas Žebriūnas
Gimė 1930 m. rugpjūčio 8 d.
Kaunas
Mirė 2013 m. rugsėjo 9 d. (83 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinėse
Tėvas Pranas Žebrauskas-Žebriūnas
Sutuoktinis (-ė) Giedrė Kaukaitė
Vaikai Ūla Ulijona Žebriūnaitė,
Monika Žebriūnaitė-Edgar
Veikla kino režisierius
Alma mater 1955 m. LSSR dailės institutas

Turinys

Biografija

Gimė Lietuvos karininko Prano Žebriūno šeimoje. Mokėsi Klaipėdos 1-oje gimnazijoje, žaidė krepšinį. Daugkartinis Lietuvos ir Pabaltijo irklavimo čempionas bei prizininkas.1955 m. LSSR dailės institute baigė architektūrą.

1955–1958 m. Lietuvos kino studijos dailininkas, nuo 1959 m. režisierius. Debiutavo kaip dailininko asistentas kuriant pirmuosius lietuviškus meninius filmus „Marytė“ (1947 m.), „Ignotas grįžo namo“ (1957 m.), buvo kino filmų „Žydrasis horizontas“ (1957 m., rež. Vytautas Mikalauskas), „Julius Janonis“ (1959 m., rež. Balys Bratkauskas, Vytautas Dabašinskas) dailininkas statytojas. 1962 m. „Mosfilmo“ kino studijoje stažavosi pas garsų Rusijos kino režisierių Michailą Romą. Vienas poetiškiausių A. Žebriūno filmų – „Paskutinė atostogų diena“ jam atnešė net tris prestižinius prizus: „Sidabrinės burės“ Lokarno kino festivalyje (1965 m.), premiją šeštajame Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje Taline (1965 m.) ir Didįjį prizą Kanų jaunimo filmų festivalyje (1966 m.).

Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio ir Lietuvos dešiniųjų sąjungos veikloje.

2012 m. apie A. Žebriūną sukurtas filmas „Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“ (rež. Linas Augutis).

Žmona – dainininkė Giedrė Kaukaitė, dukros – altistė Ūla Ulijona Žebriūnaitė ir Monika Žebriūnaitė-Edgar. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Filmografija

  • 1959 m. novelė „Paskutinis šūvis“ filme Gyvieji didvyriai (režisierius / dailininkas)
  • 1961 m. Kanonada (su Raimondu Vabalu)
  • 1963 m. Juodoji procesija (režisierius / scenarijaus autorius)
  • 1964 m. Paskutinė atostogų diena / Mergaitė ir aidas (režisierius / scenarijaus autorius)
  • 1966 m. Mažasis princas
  • 1967 m. Miške (dokumentinis filmas, pagal Čiurlionio poemą)
  • 1968 m. Mirtis ir vyšnios medis
  • 1969 m. Gražuolė
  • 1971 m. Trys mūzos
  • 1973 m. Tomas svajotojas
  • 1973 m. Naktibalda
  • 1974 m. Velnio nuotaka (režisierius / scenarijaus autorius)
  • 1976 m. Seklio Kalio nuotykiai
  • 1977 m. Riešutų duona
  • 1978 m. Chameleono spalvos
  • 1980 m. Kelionė į rojų
  • 1982 m. Turtuolis, vargšas…
  • 1986 m. Chameleono žaidimai
  • 1988 m. Mėnulio pilnaties metas
  • 1999 m. Lietuvos prisikėlimas
  • 2003 m. Pievoje (scenarijaus autorius)

Įvertinimas

  • 1960 m. LSSR valstybinė premija
  • 1969 m. LSSR komjaunimo premija
  • 1979 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
  • 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
  • 2007 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius
  • 2010 m. „Auksinė gervė“, už nuopelnus Lietuvos kinui
  • 2011 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
←Kitas įrašasAnkstesnis įrašas→
Labiausiai skaitoma - Vikipedija
  • Kovas 08, 2026

    Kloakiniai žvėrys

  • Balandis 05, 2026

    Pivonijos seniūnija

  • Kovas 24, 2026

    Fingeringas

  • Kovas 28, 2026

    Kelias į žvaigždes 3

  • Balandis 05, 2026

    Makabiejų sukilimas

Studija

  • Vikipedija
  • Muzika

Naujienlaiškio prenumerata

Susisiekti
Susisiekite su mumis
© 2025 www.wikimap.lt-lt.nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Viršus