Antikos literatūra – senovės graikų ir romėnų literatūra VIII a. pr. m. e.–V a.
Antikos literatūrai būdingi gyvenimo grožio, harmonijos ir tobulumo idealai, protėvių ir dievų darbų apdainavimas, dėmesys kūno ir daiktų estetikai. Didžiulę įtaką Antikos literatūrai darė mitologija: beveik visuose kūriniuose greta žmonių veikia dievai ir deivės, tos epochos žmonių supratimu, atsakingi už visas gyvenimo sritis. Antikos filosofai, skleidę „stichinio materializmo“ idėjas, padėjo išugdyti objektyvų, daiktišką, harmoningą požiūrį į pasaulį ir žmogų. Šios epochos rašytojai ir poetai suformavo pagrindinius epo, lyrikos ir dramos žanrus.