| Anglų-fryzų kalbos | |
| Kalbama | Iš pradžių Anglija, Škotijos žemuma ir Šiaurės jūros pakrantė nuo Fryzijos iki Jutlandijos pusiasalio; šiandien visame pasaulyje |
|---|---|
| Kilmė | Indoeuropiečių
|
Anglų: Fryzų:
Anglų-fryzų kalbos – vakarų germanų kalbos, kurios apima anglų kalbas bei fryzų kalbas. Nortumbrijos dialekto bendruomenė Nortumbrijos dialektą, kuriuo šnekama šiaurės rytų Anglijoje, taip pat priskiria prie anglų kalbų.
Anglų-fryzų kalbos skiriasi nuo kitų vakarų germanų kalbų dėl šių kalbų kaitos procesų, turėjusių įtakos įvairių žodžių tarimui. Pavyzdžiui, kai kurie žodžiai, vakarų germanų kalbose prasidedantys k garsu, anglų-fryzų kalbose prasideda kitais garsais, pavyzdžiui, č:
- Anglų kalboje sūris yra cheese, vakarų fryzų kalboje – tsiis, o olandų – kaas, vokiečių žemaičių – Kees, o vokiečių – Käse
- Anglų kalboje bažnyčia yra church, vakarų fryzų kalboje – tsjerke, tuo tarpu olandų – kerk, vokiečių žemaičių – Kerk, Kark, o vokiečių – Kirche
Anglų ir fryzų kalbos yra kilusios iš tų pačių prokalbių, kuriomis nesidalina su jokia kita kalbų grupe. Ankstyvosiomis anglų-fryzų kalbomis, pavyzdžiui, senąja anglų kalba ir senąja fryzų kalba, bei ingevonų kalbomis, kalbėjo tarpusavyje bendraujančios tautos. Nors tai yra laikoma pagrindine priežastimi, kodėl senoji saksų kalba ir senoji anglų kalba bei senoji fryzų kalba turi daug panašumų, vis dėlto, nėra laikoma, jog anglų-fryzų kalbos tarpusavyje yra lingvistiškai genetiškai susijusios, nepaisant to, jog visos priklauso ingevonų kalbų šeimai. Tiesą sakant, dėl ingevonų ir vakarų germanų kalbų priskyrimo vienai kalbų šeimai kyla daug diskusijų. Kai kurie mokslininkai laiko anglų-fryzų prokalbę neegzistuojančia. Nepaisant to, glaudūs anglų ir fryzų kalbų ryšiai yra mokslinio susitarimo dalis.
Didžiosios Britanijos naujakuriai buvo geografiškai atskirti nuo žemyninės Europos gyventojų. Salyno gyventojai daugiausiai bendravo su bendruomenėmis, gebėjusiomis plaukioti atviruose vandenyse. Dėl tos priežasties naujosios anglų kalbos vystymuisi didelę įtaką darė senovės skandinavų bei normandų kalbos. O šiuolaikinės fryzų kalbos vystėsi sąveikaudamos su pietų germanų tautomis.
Klasifikacija
Anglų-fryzų kalbų šeimos medis:
- Anglų-fryzų kalbos
- Anglų kalbos
- Anglų kalba
- Škotų kalba
- Jolos kalba (išnykusi)
- Fingalų kalba (išnykusi)
- Fryzų kalba
- Vakarų fryzų kalba
- Rytų fryzų kalba
- Šiaurės fryzų kalba
- Anglų kalbos
Anglų kalbos
Anglų kalbos (angl. Anglic languages, taip pat English languages, arba Insular Germanic languages) – kalbinių variantų grupė, apimanti senąją anglų kalbą ir iš jos kilusias kalbas.
Grupė apima:
- viduriniąją anglų kalbą (Middle English),
- ankstyvąją naująją anglų kalbą (Early Modern English),
- anglų kalbą (English language);
taip pat:
- ankstyvąją škotų kalbą (Early Scots),
- viduriniąją škotų kalbą (Middle Scots),
- naująją škotų kalbą (Modern Scots);
taip pat dabar išnykusias Airijoje:
- jolos kalbą (Yola language),
- fingalų kalbą (Fingallian language).
Anglų kalba grįstos kreolų kalbos paprastai neįtraukiamos, nes iš anglų kalbos kilusi tik jų leksika, o ne kalbinė struktūra.
| Proto-senoji anglų kalba | |||||
| Nortumbrijos | Mersijos ir Kento | Vesekso | |||
| Ankstyvoji šiaurės Vidurinioji anglų kalba | Ankstyvoji Midlandso ir pietryčių Vidurinioji anglų kalba | Ankstyvoji pietų ir pietvakarių Vidurinioji anglų kalba | |||
| Ankstyvoji škotų kalba | Šiaurės Vidurinioji anglų kalba | Midlandso Vidurinioji anglų kalba | Pietryčių Vidurinioji anglų kalba | Pietų Vidurinioji anglų kalba | Pietvakarių Vidurinioji anglų kalba |
| Vidurinioji škotų kalba | Šiaurės Ankstyvoji naujoji anglų kalba | Midlandso Ankstyvoji naujoji anglų kalba | Metropolijos (sostinės) Ankstyvoji naujoji anglų kalba | Pietų Ankstyvoji naujoji anglų kalba | Pietvakarių Ankstyvoji naujoji anglų kalba, Jola, fingalų kalba |
| Naujoji škotų kalba | Šiaurės naujoji anglų kalba | Rytų vakarų naujoji anglų kalba | Standartinė naujoji anglų kalba | Pietų naujoji anglų kalba | Vakarų krašto naujoji anglų kalba |
Fryzų kalbos
Fryzų kalbos – kalbinių variantų grupė, kuria Šiaurės jūros pietiniuose pakraščiuose Nyderlanduose ir Vokietijoje kalba maždaug 500 000 fryzų. Vakarų fryzų kalba, kuria kalba daugiausiai žmonių iš visų trijų fryzų kalbų, yra oficiali kalba Nyderlandų Fryzijos provincijoje ir dviejose Vakarų Fryzų salose. Šiaurės fryzų kalba kalbama šiauriausioje Vokietijos Nordfryzlando apskrityje, Šiaurės Fryzijoje ir kai kuriose Šiaurės Fryzų salose. Rytų fryzų kalba yra kalbama Zaterlande, Vokietijoje.
Palyginimai
Skaičiai anglų-fryzų kalbomis
Lentelėje pateikiami skaičiai nuo vieno iki dvylikos anglų-fryzų kalbomis. Palyginimui įtrauktos olandų bei vokiečių kalbos:
| Kalba | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Anglų | one | two | three | four | five | six | seven | eight | nine | ten | eleven | twelve |
| Škotų | ane ae yin | twa | three | fower | five | sax | seiven | aicht | nine | ten | eleiven | twal |
| Jolos | oan | twye | dhree | vour | veeve | zeese | zeven | ayght | neen | dhen | ||
| Vakarų fryzų | ien | twa | trije | fjouwer | fiif | seis | sân | acht | njoggen | tsien | alve | tolve |
| Rytų fryzų | aan | twäi twäin twoo | träi | fjauwer | fieuw | säks | soogen | oachte | njugen | tjoon | alwen | tweelich |
| Šiaurės fryzų | iinj ån | tou tuu | trii tra | fjouer | fiiw | seeks | soowen | oocht | nüügen | tiin | alwen | tweelwen |
| Olandų | een | twee | drie | vier | vijf | zes | zeven | acht | negen | tien | elf | twaalf |
| Vokiečių | eins | zwei | drei | vier | fünf | sechs | sieben | acht | neun | zehn | elf | zwölf |
Žodžiai anglų, škotų, vakarų fryzų, olandų ir vokiečių kalbomis
| Lietuvių | Anglų | Škotų | Vakarų fryzų | Olandų | Vokiečių |
|---|---|---|---|---|---|
| diena | day | day | dei | dag | Tag |
| lietus | rain | rain | rein | regen | Regen |
| vienintelis | alone | alane | allinne | alleen | allein |
| akmuo | stone | stane | stien | steen | Stein |
| sniegas | snow | snaw | snie | sneeuw | Schnee |
| vasara | summer | simmer | simmer | zomer | Sommer |
| kelias | way | wey | wei | weg | Weg |
| visagalis | almighty | awmichtie | almachtich | almachtig | allmächtig |
| laivas | ship | ship | skip | schip | Schiff |
| vinis | nail | nail | neil | nagel | Nagel |
| senas | old | auld | âld | oud | alt |
| sviestas | butter | butter | bûter | boter | Butter |
| sūris | cheese | cheese | tsiis | kaas | Käse |
| obuolys | apple | aiple | apel | appel | Apfel |
| bažnyčia | church | kirk | tsjerke | kerk | Kirche |
| sūnus | son | son | soan | zoon | Sohn |
| durys | door | door | doar | deur | Tür |
| geras | good | guid | goed | goed | gut |
| šakutė | fork | fork | foarke | vork | Gabel Forke (pasenęs žodis) |
| brolis arba sesuo | sibling | sib | sibbe | sibbe (pasenęs žodis) | Sippe |
| kartu | together | thegither | tegearre | samen tezamen | zusammen |
| rytas | morn(ing) | morn(in) | moarn | morgen | Morgen |
| iki kol | until, till | until, till | oant | tot | bis |
| kur | where | whaur | wêr | waar | wo |
| raktas | key | key | kaai | sleutel | Schlüssel |
| buvo | have been (was) | wis | ha west | ben geweest | bin gewesen |
| dvi avys | two sheep | twa sheep | twa skiep | twee schapen | zwei Schafe |
| turėti | have | hae | hawwe | hebben | haben |
| mus | us | us | ús | ons | uns |
| arklys | horse | horse | hynder hoars (retai vartojamas) | paard ros (pasenęs žodis) | Pferd Ross (pasenęs žodis) |
| duona | bread | breid | brea | brood | Brot |
| plaukai | hair | hair | hier | haar | Haar |
| širdis | heart | hert | hert | hart | Herz |
| barzda | beard | beard | burd | baard | Bart |
| ausis | ear | ear, lug (šnekamąja kalba) | ear | oor | Ohr |
| žalias | green | green | grien | groen | grün |
| raudonas | red | reid | read | rood | rot |
| saldus | sweet | sweet | swiet | zoet | süß |
| per | through | throu | troch | door | durch |
| šlapias | wet | weet | wiet | nat | nass |
| akis | eye | ee | each | oog | Auge |
| sapnas | dream | dream | dream | droom | Traum |
| pelė | mouse | moose | mûs | muis | Maus |
| namas | house | hoose | hûs | huis | Haus |
| tęsiasi | it goes on | it gaes/gangs on | it giet oan | het gaat door | es geht weiter/los |
| laba diena | good day | guid day | goeie (dei) | goedendag | guten Tag |
- Anglų-fryzų kalbos