Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

Ančia – Šešuvies dešinysis intakas, įteka į ją 46 km nuo jos žiočių. Išteka iš Klibalių kaimo apylinkėse esančių pelkių, 6 km į vakarus nuo Kražių. Teka į pietu

Ančia (Šešuvis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ančia
Ančia ties Batakių miesteliu
Ančia ties Batakių miesteliu
Ilgis 66,4 km
Baseino plotas 278,6 km²
Vidutinis debitas 2,82 m³/s
Ištakos Lietuva
Žiotys Šešuvis
Šalys Lietuva
VikitekaAnčia

Ančia – Šešuvies dešinysis intakas, įteka į ją 46 km nuo jos žiočių. Išteka iš Klibalių kaimo apylinkėse esančių pelkių, 6 km į vakarus nuo Kražių. Teka į pietus per Kelmės, Šilalės ir Tauragės rajonus. Vidutinis nuolydis 191 cm/km. Debitas ties Pužais 98,6 – didžiausias, minimalus – 0,02 m³/sek. Truputį aukščiau Skaudvilės užtvenkta – tvenkinio plotas 12,5 ha.

Žymesni tiltai: Karšuvos tiltas, Skaudvilės tiltas, Batakių geležinkelio tiltas, Žemaičių plento Ančios tiltas.

Intakai:

  • dešinieji: Ringė, Skliaustis, Klutupis, Pela, Inkstilas, Ūkis (Ančia);
  • kairieji: Plūsčia, Suvirkštė, Šnipšdauba, Lydekų ravas.

Istorija

Ančia yra istorinė upė, ji ne kartą paminėta 1384–1402 m. sudarytuose Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą pranešimuose. Upė buvo natūralus lietuvių gynybos barjeras prieš kryžiuočių puldinėjimus. Santakų kaimas, ties kuriuo Ančia įteka į Šešuvį, irgi istorinis, šioje vietoje kryžiuočiai turėjo savo stebėjimo ir orientacijos punktą, nes daugelyje jų pranešimų Santakai nurodyti kaip tolimesnio kelio išeities bazė.

Upėvardis sietas su gelmia, dubia vieta (plg. už-antis, latv. uots „latakas, įduba“), tačiau galimai tiesiog kilęs nuo paukščio pavadinimo antis.

Viršus