Aleksandras Juravičius Alšėniškis (lenk. Alexander Juriovicz Holszański, m. 1511 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.
| Aleksandras Alšėniškis | |
|---|---|
| Alšėniškiai | |
 | |
| Hipocentauras (herbas) | |
| Mirė | 1511 m. |
| Tėvas | Jurijus Alšėniškis |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija Sudimantaitė |
| Vaikai | Jonušas Alšėniškis Jurgis Alšėniškis Povilas Alšėniškis, Ana Alšėniškė, Jadvyga Alšėniškė, Aleksandra Alšėniškė, Barbora Alšėniškė |
Biografija
Kilęs iš XIII a.-XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų Alšėniškių giminės. Tėvas Jurijus Alšėniškis, brolis Simonas Alšėniškis, žmona Sofija Sudimantaitė, (Zofia Sudymuntowiczówna), Aleknos Sudimantaičio duktė vaikai Jonušas Alšėniškis, Jurgis Alšėniškis ir Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis.
Vienas iš Lietuvos didikų, kurie, atsisakė dalinių kunigaikščių privilegijų, buvo bendradarbiavimo su Jogailaičių dinastija šalininkai. Tuo skyrėsi nuo kitų dalinių kunigaikščių, siekusių pašalinti iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sosto Jogailaičius ir perleisti jį Vladimiro Algirdaičio palikuonims Olelkaičiams.
Valstybės tarnyba
1486 m. minimas kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dvaro raikytojas ir Gardino seniūnas, 1488 m. pataurininkis. 1492 m. dalyvavo Aleksandrą išrenkant didžiuoju kunigaikščiu. Nuo 1493 m. Vilniaus kaštelionas. Dalyvavo Lenkijos kare su Vokiečių ordinu, pasižymėjo mūšyje ties Choinica.1494 m. gruodžio mėn. – 1495 m. sausio mėn. buvo vienas didžiojo kunigaikščio Aleksandro pasiuntinybės, iš Maskvos atvežusios jam būsimąją žmoną Eleną, narių. 1505 m. prarado Gardino seniūno postą, bet 1506 m. pabaigoje gavo valdyti Lietuvos Brastos seniūniją. Po Mikalojaus Radvilos Juodojo buvo įtakingiausias Ponų Tarybos narys. Buvo vienas tų, kurie naujai renkamam valdovui sumanė priesaiką „valdyti tautą lietuviškais papročiais arba Vytauto pavyzdžiu“.