A grupė (angl. Group A) – 1982 m. FIA pristatytas taisyklių rinkinys, nustatantis automobilių lenktynėse ir ypač ralyje automobilių gamintojams naudoti tam tikros galios, svorio ir technologijos automobilius. Priešingai, trumpai gyvavusioje B grupėje, gamintojai galėjo stipriai modifikuoti savo modelius ir tas laikas iki 1986 m. buvo vadinama auksine ralio era.
Oficialiai A grupė buvo sustabdyta 1988 m. o iki 1994 m. dar buvo naudojama vietiniuose čempionatuose.
Norėdama dalyvauti čempionate, A grupės gamintojai turėjo gaminti mažiausiai 2500 lenktyninio modelio automobilių per metus, o įprastų modelių – mažiausiai 25 000 (pvz., Subaru gamino 2500 Subaru Impreza WRX ir 25 000 Subaru Impreza). Iki 1991 m. buvo reikalaujama 5000 lenktyninių modelių per metus, neribojant serijinių automobilių kiekio, tačiau FIA leido holomoguoti mažiausiai 500 „Evolution“ modelių.
A grupė buvo dalinama į tris klases: 3 klasė – variklių tūris daugiau nei 2,5 l, 2 klasė – nuo 1,6 iki 2,5 l ir 1 klasė – mažesni nei 1,6 l varikliai.
1988 m. FIA išmormavo A grupės čempionatus, tačiau iki 1994 m. vietinėse varžybose ji dar buvo naudojama, kuomet Vokietijos DTM čempionatas pradėjo naudoti 1 klasės 2,5 l automobilius.
Kilimo į kalną varžybų dalyviai vis dar naudoja A klasę, o Australijoje A grupė vadinama istorine, kurioje dalyvauja tik 1985–1993 m. lenktyniavę automobiliai.
Vienu iš žymiausių to meto automobilių buvo Lancia Delta Integrale, kuri ralio pasaulyje dominavo 1987–1992 metais ir šešis kartus iš eilės nugalėjo Pasaulio ralio čempionate. Šis pasiekimas iki šiol nėra pagerintas.