Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

55°31′50″š. pl. 23°13′11″r. ilg. / 55.530454°š. pl. 23.219801°r. ilg. / 55.530454; 23.219801[[Koordinačių sistema|Koordinatės]]: {{#parsoid\u0000fragment:2}}[ht

Šviesos koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°31′50″š. pl. 23°13′11″r. ilg. / 55.530454°š. pl. 23.219801°r. ilg. / 55.530454; 23.219801

Šviesos koplyčia
Vyskupija Kauno
Dekanatas Raseinių
Savivaldybė Raseinių rajonas
Gyvenvietė Šiluva
Adresas Jono Pauliaus II g. 7
Statybinė medžiaga akmenų mūras
Pastatyta (įrengta) XX a. I p.

Šviesos koplyčia dar vadinama Šviesos koplytėle – Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios statinių kompleksui priklausanti koplyčia, esanti šventovės užnugaryje, atraminėje sienoje su laidojimo kriptomis, ją skiriančioje nuo kapinių. Komplekso kriptos ir atraminė siena įrengtos XX a. I pusėje. Jos kartu su Šviesos koplyčia įrašytos į Kultūros vertybių registrą.

Šiluvos šventovėje naujai įrengta Šviesos koplytėlė duris atvėrė 2019 m. rugsėjo 13 d., švenčiant Šilinių atlaidus ir minint Ligonių dieną. Ją iškilmingai pašventino vyskupas Algirdas Jurevičius. Tikintiesiems visada atviroje Šviesos koplytėlėje priimta palikti uždegtą intencijų žvakę, kaip savo pasitikėjimo Dievu ir Mergelės Marijos užtarimu simbolį.

Akmenų mūro atraminė siena skiria Apsireiškimo koplyčios šventorių nuo kapinių. Sienoje matomas kompaktinio tūrio vienanavės Šviesos koplyčios priekinis fasadas su dvivėrėmis įėjimo durimis. Virš jų įrengtas skaidytas arkinės formos švieslangis. Su siena sutapdinto portalo dvišlaitis apskardintas stogelis vainikuojamas aukštu geležiniu kryžiumi. Koplyčios vidinė patalpa asketiško interjero, joje – tinkuoto mūro sienos, tinkuotas kryžminis skliautas, keraminėmis plytelėmis grįstos grindys, pasieniuose sustatyti žvakių deginimo stalai. Patalpos viduryje pastatytas klauptas susikaupimui ir maldai. Priekinę sieną puošia Dievo paveikslas.

Kriptose, įrengtose sienose abipus koplyčios, palaidoti Aleknavičių, Kontrymovų, Leskauskų, Stravinskių šeimų nariai, taip pat kunigai Kasperas Kasperovičius, Juozas Čerkeliauskas (Girdiškės bažnyčios statytojas), Juozas Puleikis (Naujamiesčio bažnyčios statytojas), Marcijonas Jurgaitis (Apsireiškimo koplyčios statytojas), Gasperas Peleckis, Vaclovas Grauslys.

Viršus